Po antrojo pasaulinio karo bankai ėmė įrašinėti informaciją apie dienos pervedimus ant didelių magnetinių ričių, kurios būdavo perduodamos regioniniam Federalinio rezervo banko padaliniui. Ši sistema leido atsisakyti didelio nominalo kupiūrų, kurios iki karo buvo naudojamos didelio masto pavedimams atlikti. Šiandien 500, 1000, 5000 ar 10 000 dolerių vertės kupiūros, kurios buvo spausdinamos minėtu laikotarpiu, yra itin retos, tačiau dalis jų vis dar yra apyvartoje.
Vėliau tarp bankų buvo nutiestos laidinės telekomunikacijos, dėl ko informacija apie pervedimus galėjo būti siunčiama tiesiogiai. O štai XX amžiaus pabaigoje visi pavedimai tarp bankų ir Rezervo banko buvo atliekami elektroniniu būdu.
Taip pat įdomu tai, kad 1950 metais kompanija „Diners club“ pristatė pirmąją kredito kortelę. Iš pradžių kredito kortelės buvo laikomos tik turtuolių privilegija. Tačiau netrukus bankai suprato, kad išpopuliarinus kredito korteles plačiajai visuomenei, galima uždirbti milijardus dolerių, todėl jų populiarumas išaugo neregėtais mastais. Didžiausia šiandien kredito kortelių kompanija „Visa“ savo veiklą pradėjo kaip Amerikos bankas, o 1958 metais išleido „BankAmerikard“ kredito kortelę. Šiandien vien JAV egzistuoja apie 200 milijonų kredito kortelių.
Socialinės apsaugos administracija pirmą kartą pasiūlė laikyti pinigus banko sąskaitoje 1975 metais. Vos tik žmonės įprato prie galimybės pinigus laikyti elektroninėje formoje, o ne grynaisiais, ši paslauga išplito. Žmonės iš savo banko sąskaitų ėmė apmokėti įvairias sąskaitas, pervedinėti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą ir siųsti juos elektroniniu būdu.
Pasaulyje populiarėjant internetui elektroninė valiuta tapo dar svarbesnė. Pirkimai imti atlikinėti per internetinės parduotuves, pinigus pervedant iš elektroninės banko sąskaitos, kur pinigai buvo laikomi elektroniškai. Žmonės pinigus uždirba ir išleidžia prie jų net neprisiliesdami fiziškai. Tiesą sakant, ekonomistai skaičiuoja, kad šiandien vos 8 procentai viso pasaulio pinigų egzistuoja grynųjų pavidalu. Likę egzistuoja elektroninėse banko sąskaitose.
Parengta pagal „Money How Stuff Works“
