Koalos turi „glotnias“ smegenis. Tai reiškia, kad jos neturi geresnių atpažinimo ir supratimo gebėjimų, kuriuos turi dauguma gyvūnų.
Jeigu surinksite pluoštą eukalipto lapų, kuriais minta koalos, ir padėsite juos lėkštėje tiesiai priešais koalos akis, ji nežinos, ką su jais daryti – ir tik spoksos į lėkštę. Jos neturi galimybių suprasti, kad tai vis dar yra maistas, nors šie lapai nuo medžio persikėlė ant naujo objekto, kuris tiesiog nėra koalai pažįstamas.
Dar vienas glotnių smegenų šalutinis poveikis yra tai, kad koalos nesupranta, kas yra lietus. Jos tiesiog sėdi lietuje, kol visiškai sušlampa – ir lietus pats praeina.
Koalos nėra mėsaėdės, jos minta medžių lapais – todėl dažniausiai susigadina savo dantis kramtydamos kietus paviršius. Tai yra tikras iššūkis koalai, kadangi eukalipto lapai yra tvirti, juos sunku kramtyti ir virškinti.
Kiti sterbliniai sukūrė taktikas, kaip su tuo kovoti. Vombatai turi dantis be šaknų – o tai reiškia, kad jų dantys niekada nesustoja augti, todėl jie gali ir toliau ėsti. Kengūros turi dantų eilę, kurie linksta į išorinę burnos pusę – kai senieji dantys susidėvi.
Tuo tarpu koalos panašių savybių neįgijo. Tad kai jų dantys susidėvi, jos nebegali ėsti savo maisto ir tiesiog miršta iš bado.
Koalų dietą sudaro daugiausiai eukaliptų lapai. Koalos yra viena iš trijų gyvūnų rūšių, kuri geba išgyventi su tokia mityba – ir ne be reikalo.
Eukaliptų lapai turi mažai kalorijų ir maistingųjų medžiagų, taip pat yra skaiduliniai – o tai reiškia, kad prieš šiuos lapus nuryjant, juos reikia daug kramtyti.
Negana to, šie lapai yra labai nuodingi. Koalos turi didelę akląją žarną, kuri leidžia suvirškinti tokį nuodingą maistą. Tiesa, tai vis tiek nepašalina fakto, kad eukaliptai nėra maistingi ir naudingi – o tai reiškia, kad koalos gauna mažai energijos iš pastangų, kurias jos įdeda ėsdamos šį maistą.
Kadangi jų maistas nesuteikia daug energijos, koalos yra gana mieguisti gyvūnai. Jos niekada niekur neskuba – ir miega net 20 valandų per parą.
