Anot astronomijos profesoriaus asistento Keitho Hawkinso iš Teksaso universiteto (JAV), apskrieti Paukščių Tako galaktikos centrą mūsų Saulei trunka apytiksliai 220-230 milijonų Žemės metų.
Kitaip tariant, jeigu mes matuotume laiką šiuo „galaktiniu“ laikrodžiu, Žemei būtų viso labo 16 metų (skaičiuojant galaktiniais arba kosminiais metais), Saulei – 20 metų, o Visatos amžius siektų „vos“ 60 metų.
Saulės sistemos kelionė aplink galaktiką primena Žemės orbitą aplink Saulę. Tačiau, kaip pasakoja K.Hawkinsas, Saulė skrieja ne aplink kitą žvaigždę, o aplink superdidelę juodąją skylę, esančią Paukščių Tako galaktikos centre. Ši juodoji skylė generuoja didžiulę trauką objektų, esančių netoli galaktikos centro, atžvilgiu – tačiau bendra Paukščių Tako materijos generuojama trauka leidžia Saulei išlikti savo orbitoje.
Mokslininkas pasakoja, kad Saulė skrieja pakankamai dideliu greičiu (230 kilometrų per sekundę arba 800 000 kilometrų per valandą), todėl neartėja link juodosios skyles, o išlieka savo orbitoje.
Palyginus su Žemės metais, galaktiniai metai atspindi laiką didesniu masteliu, tačiau tai nėra stabilus laiko matas galaktikoje. Tokie vadinamieji galaktiniai metai turi reikšmę tik Žemės vietai Paukščių Tako galaktikos spiralėje.
Kaip pasakoja K.Hawkinsas, mūsų Saulės metai trunka 220-230 milijonų Žemės metų, tačiau kitų galaktikoje esančių žvaigždžių metai yra skirtingos trukmės.
Paukščių Tako galaktika yra nusidriekusi per maždaug 100 000 šviesmečių, o Žemė yra nutolusi nuo jos centro per 28 000 šviesmečių. Mokslininkas aiškina, kad jeigu mūsų galaktiką įsivaizduosime kaip miestą, Žemė tokiu atveju yra priemiestyje. Žvaigždėms, kurios skrieja netoli juodosios skyles („miesto centro“) galaktiniai metai yra gana trumpi. Tuo tarpu „priemiestyje“ esantiems objektams galaktiniai metai trunka gerokai ilgiau.
Panašūs veiksniai lemia metų trukmę skirtingose planetose. Pavyzdžiui, arčiausiai Saulės esanti planeta Merkurijus apskrieja Saulę per 88 Žemės paras. Tuo tarpu Uranas – septinta labiausiai nuo Saulės nutolusi planeta – apskrieja Saulę per 84 Žemės metus. O tolimoji nykštukinė Plutono planeta vieną pilną orbitos ciklą užbaigia per 248 Žemės metus.
Nors planetų orbitoms aplink Saulę ir mūsų Saulės sistemos orbitai aplink Paukščių Tako galaktikos centrą galioja tie patys fizikos dėsniai, verta užduoti klausimą, kaip astronomams pavyko išsiaiškinti Saulės sistemos galaktinių metų trukmę. Anot K.Hawkinso, tai yra labai paprasta – tokius skaičiavimus buvo galima atlikti net ankstyvomis šiuolaikinės astronomijos dienomis.
Mokslininkas sako, kad užtenka stebėti, kaip žvaigždės skrieja aplink galaktiką. Galima tiesiog stebėti kitas žvaigždes bei jų judėjimą galaktikoje – ir iš to išvesti kitų žvaigždžių greitį bei kryptį.
