Keistas eksperimentas, pademonstravęs neįmenamą žmogaus smegenų galią

XX amžiaus viduryje Austrijos profesorius apvertė žmogaus regėjimą „aukštyn kojomis“. Tačiau per trumpą laiko tarpą bandyme dalyvavęs žmogus prisitaikė.

 XX amžiaus viduryje Austrijos profesorius apvertė žmogaus regėjimą „aukštyn kojomis“. Tačiau per trumpą laiko tarpą bandyme dalyvavęs žmogus prisitaikė (asociatyvinė nuotr.)<br> 123rf nuotr.
 XX amžiaus viduryje Austrijos profesorius apvertė žmogaus regėjimą „aukštyn kojomis“. Tačiau per trumpą laiko tarpą bandyme dalyvavęs žmogus prisitaikė (asociatyvinė nuotr.)<br> 123rf nuotr.
 Bandomasis galėjo nesunkiai atlikti visas kasdienes užduotis: eiti pilnu žmonių šaligatviu, net važiuoti dviračiu.
 Bandomasis galėjo nesunkiai atlikti visas kasdienes užduotis: eiti pilnu žmonių šaligatviu, net važiuoti dviračiu.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 4, 2021, 5:13 PM

Profesorius Theodoras Erismannas iš Insbruko universiteto (Austrija) sukūrė eksperimentą, kurį nusprendė atlikti su savo asistentu ir studentu Ivo Kohleriu. Vėliau ir pats I.Kohleris rašė apie tai, o abu mokslininkai sukūrė ir dokumentinį filmą.

Profesorius davė I.Kohleriui specialiai sukurtus akinius. Šiuose akiniuose sumontuoti specialūs veidrodžiai apvertė „aukštyn kojomis“ šviesą, kuri pasiekdavo I. Kohlerio akis, dėl ko visas vaizdas bandomajam taip pat apsiversdavo atvirkščiai.

Iš pradžių I.Kohleris vos galėjo suimti jam duodamą daiktą, apeiti kėdę ar nulipti laiptais. Paprastoje fechtavimosi rungtyje naudojant lazdas, I. Kohleris iškeldavo lazdą aukštai, kai norėdavo pulti žemai – ir nuleisdavo ją žemai, kai norėdavo pulti aukštai.

Pamatęs, kai į puodelį arbata pilama tarsi iš apačios į viršų, jis iškart apvertė puodelį aukštyn dugnu. Žemyn besileidžiantys dūmai ar iš baliono aukštyn nutįsusi virvutė iškart supainiodavo vaikiną, kas yra žemai, o kas – aukštai.

Tačiau per savaitę I.Kohleris prisitaikė ir priprato prie tokių reginių. Po 10 dienų jis taip priprato prie aukštyn kojomis apversto pasaulio, kad jam viskas atrodė normalu – taip, kaip ir turėtų būti. Bandomasis galėjo nesunkiai atlikti visas kasdienes užduotis: eiti pilnu žmonių šaligatviu, net važiuoti dviračiu. Tiesa, praeiviai gatvėje žvilgčiodavo į jaunuolį – kadangi jo akiniai atrodė gana įdomiai.

T.Erismannas ir I.Kohleris atliko daugiau su tuo susijusių eksperimentų, kaip ir kiti mokslininkai. Visi jie susiformavo nuomonę, kad visi arba beveik visi žmonės galėtų prisitaikyti prie tokių pokyčių. Vaizdas akis pasiekia savotišku būdu, o jeigu toks būdas yra pastovus, žmogaus vizualinė sistema ilgainiui ima suvokti tokį vaizdą kaip normalų. I.Kohleris rašė, kad po kelių savaičių tokių akinių nešiojimo dešinė susikeitė vietomis su kaire – tačiau jis prie to taip priprato, kad sugebėjo su motociklu pervažiuoti per visą per Insbruką (Austrijos miestas).

Tai gali pasirodyti labai neįprasta, tačiau sugebėjimas pritaikyti savo regėjimą aukštyn kojomis ar atbulomis nėra toks jau retas reiškinys. Daug žmonių sugeba skaityti aukštyn kojomis apverstus dokumentus.

Šis daug pastangų nereikalaujantis ir beveik automatinis sugebėjimas prisitaikyti yra vienas keistesnių smegenų sugebėjimų – kurių mokslininkai vis dar nesupranta.

Vieną iš tyrimų, apvželgiantį originalųjį T.Erismanno ir I.Kohlerio eksperimentą, galima rasti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.