Savo vaizdo įraše jis paaiškino, kaip atliekami gamtiniai reikalai – tiek „pirmas numeris“, tiek „antras“. Tačiau jis nieko neužsiminė apie kitokio pobūdžio gamtinius reikalus – dujinius.
Laimei, internete jau yra atsakymų į šį klausimą ir kankinti astronautų tokiais klausimais nereikia. Todėl žemiau pateikiame 5 faktus apie oro gadinimą kosmose. Tiesa, jeigu šiuo metu valgote, raginame padaryti trumpą pertraukėlę.
1. Dujos savaime niekur nejuda
Derickas Pittsas iš Franklino instituto (JAV) sako, kad jeigu mikrogravitacijos sąlygomis išleidžiate dujas, turite didelių problemų. Jis aiškina, kad dujos lieka toje pačioje vietoje ir niekur nejuda – tiesiog tarsi kabo toje pačioje vietoje.
2. Dujų išleidimas astronauto kostiume nėra blogiausias dalykas
NASA instruktorius ir skrydžių kontrolierius Robertas Frostas tikina, kad „tai vyksta ir kosmose“. Tačiau jis papildo, kad astronautų kostiumai turi LiOH filtrus, kurie pašalina toksiškas dujas – tokias kaip metaną ir anglies dioksidą.
3. Šios dujos kosmose gali būti mirtinos
1969 metais buvo publikuojamas straipsnis apie dujų išleidimo kosmose pavojus.
Tyrimo metu buvo analizuojamos dvi grupės žmonių – kurie valgė astronautams skirtą maistą, ir tie, kurie valgė įprastą maistą.
Paaiškėjo, kad astronautams skirtą maistą valgę žmonės leisdavo greičiau užsidegančias dujas, nei kontrolinė grupė.
Anot leidinio „Discover Magazine“, žarnyno bakterijos gamina dviejų rūšių dujas – vandenilį (H2) ir metaną (CH4), kurios gali sukelti gaisrą uždaroje patalpoje.
Kaip žinoma, Tarptautinė kosminė stotis yra uždara patalpa, tačiau šiuo atveju astronautai gali padėkoti joje įrengtiems filtrams.
4. Ne, dujų išleidimas kosmose nepajudina astronauto iš vietos
2012 metais buvęs astronautas Chrisas Hadfieldas išklaidė abejones ir atsakė į šį klausimą. Jis pasakojo, kad visi astronautai tai išmėgino – tačiau dujos pasirodė per silpna varomoji jėga. Žinoma, internete šis atsakymas sulaukė didžiulio populiarumo.
5. Istorija apie „kvapniuosius elektroninius laiškus“
NASA astronautas Claytonas C.Andersonas socialiniame tinkle „Quora“ yra papasakojęs savotišką istoriją apie „elektroninius laiškus“.
Jis pasakojo, kad jo dujos įprastai būna labai dvokios, ir tai galėtų patvirtinti ir jo kolegos. Jo dujų kvapas buvo toks stiprus, kad vienas iš jo pasivaikščiojimų atvirame kosmose partnerių, kurio pavardė nebuvo atskleista, ne kartą perdavė „aiškius verbalinius ženklus“, kad dujos yra „aromatingos“.
C.C. Andersonas pasakoja, kad po pasikartojančių „verbalinių ženklų“ kosminio erdvėlaivio pereinamojoje zonoje jie pastebėjo didelę oro tiekimo žarną, esančią virš erdvės, vedančios į erdvėlaivio ir tarptautinės kosminės stoties susijungimo tunelį.
Norėdamas išlaikyti „aromatus“ labiau toleruojamame lygmenyje, C.C. Andersonas pasinaudojo tuo, kad kosmose neveikia gravitacija: jis pakilo aukščiau ir atkišęs užpakalį į lubose esančią žarną atviru galu, išleido dujas.
Jis pridėjo, kad tokius savo veiksmus astronautai pradėjo vadinti „elektroninių laišku siuntimu Tarptautinei kosminei stočiai“.
