Nors dauguma amerikiečių neprisimena laikų be šio populiaraus maisto, mėsainiai Jungtinėse Valstijose pradėjo populiarėti tik maždaug prieš šimtmetį.
Nedaugelis to laikmečio mėsainių restoranų dar ir dabar siūlo mėsainius, o dar mažiau jų patiekia mėsainius taip, kaip jie buvo gaminami anuomet.
George'as Motzas, savotiškas mėsainių tyrinėtojas, daugiau nei 20 savo gyvenimo metų paskyrė kelionėms po Jungtines Amerikos Valstijas ir mėsainių tyrinėjimui. Sukūręs, nufilmavęs, sumontavęs ir režisavęs 2004 m. dokumentinį filmą „Hamburger America“, G.Motzas išleido atskirų valstijų mėsainių gidą, o vėliau, 2016 m., – pirmąją kulinarinę knygą „The Great American Burger Book“ (liet. „Didžioji amerikietiškų mėsainių knyga“).
G.Motzas mano, kad per savo gyvenimą jis tikriausiai suvalgė apie 20 000 mėsainių – ir artimiausiu metu neketina sustoti. Keliaudamas po JAV jis atrado tokių mėsainių užkandinių, kuriose mėsainiai ir toliau gaminami taip, kaip prieš daugiau nei šimtmetį.
Ir nors tokių vietų yra nedaug (palyginus su daugybe greitojo maisto tinklų), būtent jos yra raktas į Amerikos mėsainių istoriją.
G.Motzas su „CNN Travel“ pasidalijo penkiais klasikiniais mėsainių restoranai – tačiau pirmiausia šiek tiek mėsainių istorijos.
Kaip mėsainis tapo amerikietiška klasika
Mėsainio istorija – labai įvairialypė. Pasak G.Motzo, mėsainio atsiradimo istorija slypi XIII a. Mongolijoje, kur tarpusavyje kovojo mongolai ir totoriai.
„Totoriai mėgo žalią avieną. Jie visą dieną jodinėdavo su žalios avienos gabalais po balnais. Kai galiausiai įsikurdavo stovykloje, jie imdavo šią žalią, šiltą avieną, supjaustydavo ją, tikriausiai pridėdavo prieskonių ar dar ko nors – ir valgydavo“.
Galiausiai šis patiekalas nukeliavo pas dirbančius laivininkystėje ir į Baltijos jūros uostus – todėl jis pasiekė ir labiau į vakarus nutolusias Europos dalis, įskaitant Skandinaviją.
Iš ten galiausiai pateko į Vokietiją ir Hamburgo uostą. O po daugelio šimtmečių atkeliavęs į Vokietiją, patiekalas buvo modifikuotas: žalią avieną pakeitė pjaustyta virta jautiena, kuri šiandien vadinama frikadelėmis (vok. frikadellen).
G.Motzas aiškina, kad vokiečių migrantai, laukdami laivų, valgė frikadeles kaip pigų ir skanų patiekalą. XIX a. viduryje keliaudami iš Hamburgo į JAV, migrantai kartu su savimi atsivežė ir šio patiekalo receptą.
Frikadelės ilgainiui pateko į Jungtines Amerikos Valstijas – bet galima įsivaizduoti, kad daugumai JAV gyvenančių žmonių frikadelės pavadinimas nieko nereiškė (nebent jie buvo vokiečiai), todėl teko pakeisti pavadinimą į „kepsnys Hamburgo stiliumi“ arba tiesiog „Hamburgo kepsnys“.
Vokiečių migrantams persikėlus ūkininkauti į JAV vakarus, pradėjo vykti ir mugės. Šiose mugėse dalyvaudavo visų visuomenės sluoksnių ūkininkai, dažniausiai norėdami susipažinti su įvairiais žemės ūkio metodais ir įranga. G.Motzo teigimu, vokiečių migrantai įkurdavo savo stendus, kuriuose buvo siūlomas ir Hamburgo kepsnys, tuo metu laikytas etniniu maistu.
Nors kaip mugių maistas dešrainiai buvo pirmesni už mėsainius, G.Motzas sako, kad jo manymu, dešrainiai įkvėpė keletą vietų, kuriose Hamburgo kepsniai buvo pradėti dėti ant duonos ir taip atsirado Hamburgo sumuštiniai. O galiausiai – mėsainiai (angl. hamburger). Tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kas pirmas tai padarė.
„Visuose Vidurio Vakaruose, nuo Teksaso iki Ohajo ir Viskonsino, yra apie 7-9 pareiškimai, kad būtent čia atsirado mėsainis. Deja, nėra būdo galutinai įrodyti, kas pirmas uždėjo Hamburgo kepsnį ant bandelės, – sako mėsainių entuziastas. – Tai įvyko daug kur tuo pačiu metu, ir niekas apie tai nepranešė“.
Amerikietiškos klasikos tąsa
Ši tendencija prigijo, ir restoranai pradėjo tiekti mėsainius. Dabar mėsainiai yra amerikiečių virtuvės pasididžiavimas, teigia G.Motzas.
„Mėsainis yra beveik vienintelis maisto išradimas Amerikoje per pastaruosius maždaug 100 metų. Jis atsirado kaip etninis maistas iš Vokietijos, bet mes jį perėmėme ir padarėme kitokį, įdėdami tarp duonos“, – sako jis.
Kai kurie pirmieji mėsainių restoranai, atlaikę laiko išbandymus – nuo Didžiosios depresijos iki COVID-19 – išliko ir iki šių dienų.
Nesvarbu, ar vykstate į kelionę, ar į mėsainių piligrimystę, štai penki mėsainių restoranai JAV, kuriuose vis dar siūlomi švieži, originalūs amerikietiški mėsainiai:
„Louis' Lunch“ (Niuheivenas, Konektikutas)
Viena seniausių klasikinius mėsainius siūlančių užkandinių yra „Louis' Lunch“, įsikūrusi Niuheivene, Konektikuto valstijoje. Šis šeimai priklausantis restoranas, kurį valdo jau ketvirtoji karta, klientus aptarnauja nuo 1895 m.
„Louis' Lunch“ mėsa malama kasdien, o mėsainiai kepami vertikaliai (taip, perskaitėte teisingai), trijose vertikaliose ketaus krosnyse, pagamintose 1898 m. Į grilio krepšį sudėti mėsainiai įkišami į krosnį ir kepami liepsnose iš abiejų pusių.
Išsirinkti čia mėsainį taip pat nėra sudėtinga. „The Original Burger“ yra vienintelis pasirinkimas, patiekiamas ant baltos duonos. Mėsos skoniui pagerinti galite pridėti tik svogūnus, sūrį ir pomidoro griežinėlį. Jei tikitės kečupo, teks eiti kitur.
„White Manna“ (Hakensakas, Niudžersis).
Hakensake, Niudžersyje, įsikūręs „White Manna“ pelnė vietos ir nacionalinį pripažinimą. Kaip rašoma restorano interneto svetainėje, ji buvo įkurtas 1939 m. Niujorke vykusioje Pasaulinėje parodoje, o 1946 m. persikėlė į Hakensaką.
Ši senamadiška užkandinė, garsėjanti savo mini mėsainiais (angl. sliders), patiekiamais ant „Martin's Potato Rolls“ bulvių ritinėlių, naudoja kasdien šviežiai tiekiamą itin liesą maltą jautieną.
Šiame privalomame išbandyti mėsainių restorane iš priedų galima rinktis rinktis sūrį ir svogūnus.
„Powers Hamburgers“ (Fort Veinas, Indiana)
„Powers Hamburgers“ iš pradžių buvo įkurtas Dearborne Mičigano valstijoje, bet paskui persikėlė į dabartinę savo vietą Indianoje, kur nuo 1940 m. veikia Fort Veino mieste.
Čia svogūnai būtini – nesvarbu ar valgote paprastą mėsainį, ar dvigubą sūrainį. Nesitikėkite jokių sodo gėrybių – pavyzdžiui, salotų ar pomidorų – o ar ant mėsos pilti kečupo, majonezo ar aštraus padažo, sprendžiate patys.
„Powers“ savininkas ir virėjas Mike'as Hallas skaičiuoja, kad kiekvieną dieną grilyje pagamina apie 1300-1500 mėsainių.
„Nėra kitos tokios vietos kaip „Powers“. Unikaliame pastate siūlome unikalius mėsainius, ir tai yra vieta, kur žmonės ateina atgaivinti savo prisiminimų. Tikra palaima, kad visus šiuos metus teko čia dirbti“, – sako jis.
„Cozy Inn“ (Salina, Kanzasas)
Kovo mėnesį „Cozy Inn“ atšventė šimtmetį.
„Gaminant mėsainius naudojame daug meilės, – sako savininkas Steve'as Howardas. – Viskas paprasta: liesa mėsa, druska ir pipirai, švieži svogūnai, tada leidžiame pasirinkti kečupą, garstyčias ir marinuotus agurkus. Šitaip darome jau 100 metų“.
Vietos mėsinė „Smoky River Meats“ restoranui kasdien tiekia šviežią maltą mėsą. 1922 m. atidarytas restoranas „Cozy Inn“ teigia, kad yra vienas iš nedaugelio Amerikoje išlikusių vadinamųjų šešių kėdžių restoranų.
„Hamburger Wagon“ (Majamisburgas, Ohajas)
Gerokai anksčiau nei atsirado maisto vežimėliai ir vagonėliai, 1913 m. Majamisburge Ohajo valstijoje pasirodė „Hamburger Wagon“.
Kaip rašoma interneto svetainėje, „Hamburger Wagon“ iš pradžių buvo sukurtas siekiant aprūpinti maistu Majamisburgo apylinkių gyventojus, nukentėjusius nuo Didžiojo potvynio. Kai potvynio vanduo atslūgo, gyventojai paprašė daugiau „Hamburger Wagon“ mini mėsainių – ir nuo to laiko tai yra vienas iš pagrindinių miesto valgių.
Darbuotojai šį mobilųjį restoraną stumdo jau daugiau nei šimtmetį. Kaip ir daugelio ilgiausiai šalyje veikiančių mėsainių restoranų, „Hamburger Wagon“ valgiaraštis yra paprastas: viengubas arba dvigubas mėsainis su marinuotais agurkais, svogūnais, druska ir pipirais.
„Jokio smirdinčio sūrio ar nevykusio padažo!“ – užrašyta pačiame meniu centre. Jei planuojate užsukti į „Hamburger Wagon“, būtinai pasiimkite grynųjų pinigų.
Kodėl mėsainių istorija svarbu
Kaip ir daugelis kitų dalykų, taip ir mėsainiai po jų atsiradimo buvo paversti prekėmis – nuo mėsos paplotėlių ir bandelių formos iki užšaldymo praktikos.
Bet nesvarbu ar jie tai žino, ar ne, tačiau tokie mėsainių restoranai, kaip čia paminėti, aktyviai prisideda prie originalaus amerikietiško mėsainio išsaugojimo.
„Mėsainis yra labai svarbi Amerikos darbininkų klasės šaknų dalis, – CNN teigia G.Motzas. – Pramonės amžiuje mėsainiai maitino kiekvieną fabriko darbininką“.
Visiems, kurie skeptiškai vertina apšepusią restoranų išvaizdą arba tai, kaip juose gaminami mėsainiai, G.Motzas pabrėžia, kad daugelis šių vietų veikia jau daugiau nei šimtmetį ne šiaip sau.
„Kai kurios iš šių vietų atrodo taukuotos, kai kurios – senos, kai kurios – apšepusios, bet iš tikrųjų jas reikia vertinti už tai, kuo jos yra – t. y. už originalų amerikietišką mėsainį“, – teigia mėsainių entuziastas.
Parengta pagal „CNN Travel“.
