Jei mūsų kraujas raudonas, kodėl venos mėlynos?

Paprastai sakoma, kad kraujas, kuriame yra daug deguonies, yra raudonas, o kraujas, kuriame jo trūksta – mėlynas. Bet ar tai tikrai tiesa?

 Kiekvienoje hemoglobino – raudonųjų kraujo kūnelių baltymo, pernešančio deguonį – molekulėje yra keturi geležies atomai, kurie atspindi raudoną šviesą ir taip suteikia kraujui raudoną spalvą.<br> 123rf nuotr.
 Kiekvienoje hemoglobino – raudonųjų kraujo kūnelių baltymo, pernešančio deguonį – molekulėje yra keturi geležies atomai, kurie atspindi raudoną šviesą ir taip suteikia kraujui raudoną spalvą.<br> 123rf nuotr.
 Adata įbedama į mėlynai ar žalsvai atrodančią veną, tačiau į buteliuką suvarvantis kraujas yra tamsiai raudonos spalvos.<br>  123rf nuotr.
 Adata įbedama į mėlynai ar žalsvai atrodančią veną, tačiau į buteliuką suvarvantis kraujas yra tamsiai raudonos spalvos.<br>  123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 14, 2022, 9:27 AM, atnaujinta Aug 14, 2022, 9:39 AM

Atsakant trumpai – ne, netiesa. Kraujas raudonas yra visuomet. Kiekvienoje hemoglobino – raudonųjų kraujo kūnelių baltymo, pernešančio deguonį – molekulėje yra keturi geležies atomai, kurie atspindi raudoną šviesą ir taip suteikia kraujui raudoną spalvą. Raudonos spalvos atspalvis kinta priklausomai nuo deguonies kiekio kraujyje. Kai hemoglobinas iš plaučių ima deguonį, kraujas, patekęs į arterijas ir iš jų į kūno audinius, tampa ryškiai vyšninės spalvos.

Tačiau, Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sietle hematologijos docento daktaro Kleberio Fertrino teigimu, grįždamas atgal į plaučius, kai iš kraujo ląstelių deguonį jau būna pasisavinę viso kūno audiniai, venomis tekantis deguonies netekęs kraujas yra daug tamsesnės raudonos spalvos.

Taigi kraujas gali būti įvairaus atspalvio raudonos spalvos, tačiau niekada nebūna mėlynas. Tuo tikriausiai esate įsitikinę, kuomet darėtės kraujo tyrimus. Adata įbedama į mėlynai ar žalsvai atrodančią veną, tačiau į buteliuką suvarvantis kraujas yra tamsiai raudonos spalvos.

Mėlynai ar žalsvai vena atrodo dėl tam tikros iliuzijos, kadangi yra pasislėpusi po odos sluoksniu, – aiškino ekspertas. – Spalvos, kurias matome, priklauso nuo bangos ilgio, kurį suvokia mūsų tinklainė“.

Pasak jo, dėl skirtingų odos sluoksnių bangos sklinda skirtingai. Po tamsesne oda venos dažnai atrodo žalsvos. O po šviesesne – mėlynos arba violetinės. Taip yra todėl, kad žalios ir mėlynos šviesos bangos yra trumpesnės nei raudonos. Pasak Indianapolio vaikų muziejaus, raudona šviesa geriau prasiskverbia į žmogaus audinius nei mėlyna. Taigi. K.Fertrino teigimu, raudonos spalvos bangas mūsų oda sugeria, o žalia ir mėlyna šviesa atsispindi ir išsisklaido atgal į mus.

Kitoms kraujagyslėms, pavyzdžiui, mažiems kapiliarams, esantiems arčiau paviršiaus, ši iliuzija tokios didelės įtakos neturi. „Mūsų pirštų galiukai atrodo rausvi, nes kraujagyslės yra daug arčiau paviršiaus nei venos“, – pasakojo ekspertas.

Anot jo, panašiai vyksta ir tuomet, kai ant kūno ima formuotis mėlynė – iš tikrųjų tai tik už kraujagyslės ribų išsiliejęs kraujas. Jei sužalojimas arti paviršiaus, mėlynė atrodys raudona arba violetinė, bet jei sužeidimas kažkur giliau, ji atrodys violetiškai mėlyna. Pati kraujo spalva nesikeičia, svarbu tai, kaip mes ją matome.

Įdomu tai, kad mėlynas kraujas iš tiesų egzistuoja – jo turi krabai, omarai, aštuonkojai ir vorai. Pasak Amerikos chemijos draugijos, šių būtybių kraujyje vietoje geležies yra vario, kuris ir suteikia kraujui mėlyną spalvą.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.