Išsiaiškino, kodėl Europoje yra radioaktyvių šernų – kalta ne Černobylio katastrofa

Paslaptingai didelis ir neišnykstantis šernų radioaktyvumas ilgą laiką glumino mokslininkus, tačiau dabar jie išsiaiškino to priežastį, rašo „BBC Science Focus“.

Paslaptingai didelis ir neišnykstantis šernų radioaktyvumas ilgą laiką glumino mokslininkus, tačiau dabar jie išsiaiškino to priežastį.<br>123rf asociatyvinė nuotr.
Paslaptingai didelis ir neišnykstantis šernų radioaktyvumas ilgą laiką glumino mokslininkus, tačiau dabar jie išsiaiškino to priežastį.<br>123rf asociatyvinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 2, 2023, 3:38 PM

Anksčiau buvo manoma, kad po Vokietijos ir Austrijos miškus klajojantys šernai tapo radioaktyvus dėl 1986 m. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Iš tikrųjų Vienos technologijos universiteto (Austrija) mokslininkai įrodė, kad jų ilgalaikį radioaktyvumą lėmė branduolinių ginklų bandymai.

„Mus pribloškė tai, kad branduolinio ginklo teršalai vis dar daro tokį didelį poveikį ekosistemai“, – „BBC Science Focus“ sakė straipsnio autoriai daktaras Georgas Steinhauseris ir daktaras Binas Fengas.

Sprogstant branduoliniams ginklams arba gaminant branduolinę energiją, susidaro radioaktyvusis cezis. Patekęs į aplinką, jis gali kelti grėsmę žmonių sveikatai – taip ir nutiko, kai beveik prieš keturis dešimtmečius Ukrainoje sprogo Černobylio elektrinė.

Tačiau žurnale „Environmental Science & Technology“ paskelbtame tyrime įrodyta, kad radioaktyvioji tarša, paveikusi šernus, atsirado ir dėl XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose viso pasaulio valstybių vykdytų atmosferinių branduolinio ginklo bandymų.

Abu šie įvykiai užteršė radioaktyvių šernų maisto šaltinius.

Cezio-137 anksčiau buvo ir kituose medžiojamuosiuose gyvūnuose, tačiau jo kiekis sumažėjo. Tačiau šernai yra užteršti ceziu-135 – ilgiau išliekančia radioaktyvaus metalo forma.

Mokslininkai gama spindulių detektoriumi išmatavo cezio kiekį šernų mėsoje iš pietų Vokietijos. Jie palygino cezio-135 ir cezio-137 lygius naudodami masės spektrometrą (prietaisas, naudojamas jonų krūviui matuoti), kad išsiaiškintų, iš kur atsirado radioaktyvumas.

Tyrėjai žinojo, kad aptikę didesnį cezio-135 nei cezio-137 santykį, jie galėtų daryti prielaidą, jog daugiau radioaktyviųjų medžiagų pasklido iš branduolinių ginklų sprogimų, o ne iš branduolinių reaktorių. Būtent tai mokslininkai ir nustatė – visuose mėginiuose nuo 10 iki 68 proc. užterštumo kilo iš branduolinio ginklo bandymų.

88 proc. mėsos mėginių buvo viršytas saugus radioaktyvumo lygis maiste.

„Tai yra pamoka, kad seniai užmiršti atmosferiniai branduolinio ginklo bandymai ir jų padariniai vis dar meta šešėlį ant aplinkos, – BBC Science Focus sakė G.Steinhauser ir B.Feng. – Tai, kad jie vyko prieš 60 metų, nereiškia, kad jie nebedaro poveikio ekosistemai.“

Parengta pagal „BBC Science Focus“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.