Įspūdingas sprogimas, vadinamas Kikajaus-Akahojaus išsiveržimu, įvyko į pietus nuo Japonijos Kiūšiū salos, kur Filipinų tektoninė plokštė grimzta po Eurazijos plokšte. Pasak tyrimo, paskelbto vasario 1 d. internete žurnale „Journal of Volcanology and Geothermal Research“, povandeninis Kikajaus ugnikalnis per pastaruosius 140 000 metų sukėlė tris didelius išsiveržimus, iš kurių paskutinis buvo Kikajaus-Akahojos išsiveržimas.
Nors mokslininkai jau žinojo apie senovinį ugnikalnio išsiveržimą, naujasis tyrimas atskleidė jo rekordinį mastą ir nurodė, kad tai didžiausias dabartinės geologinės epochos išsiveržimas. „Apie šį išsiveržimą buvo žinoma jau seniai, tačiau ši tyrimas gerokai praplečia mūsų žinias apie jį“, – sako tyrimą recenzavęs Klermono Overnės universiteto Prancūzijoje vulkanologijos profesorius Timas Druittas.
Anksčiau mokslininkams buvo sunku nustatyti išsiveržimo dydį ir jo priežastis – nes povandeninį ugnikalnį buvo sudėtinga pasiekti.
Naujame tyrime mokslininkai surinko seisminius duomenis ir sudarė išsamų jūros dugno aplink ugnikalnį žemėlapį. Žemėlapis atskleidė didžiules povandenines nuosėdas, kurių mėginius komanda paėmė keliose vietose nuotoliniu būdu valdomu robotu gręždama jūros dugną ir ištraukdama nuosėdų mėginius.
Į paviršių ištrauktos nuosėdos atskleidė 4500 kvadratinių kilometrų ploto sluoksnį, kuriame randama vulkaninio stiklo, atitinkančio Kikajaus-Akahojaus išsiveržimo sudėtį ir laiką. Stiklas ir kitos vulkaninės nuolaužos sudarė maždaug 71 kubinį kilometrą išsiveržimo į jūrą išmestos medžiagos – tai beveik dvigubai daugiau nei ankstesniuose tyrimuose paskelbti skaičiavimai.
Tyrėjai šiuos duomenis sujungė su jau esamais vulkaninių nuolaužų, išsiveržimo metu nusėdusių sausumoje, skaičiavimais. Jie nustatė, kad šis mega-išsiveržimas iš viso išmetė nuo nuo 332 iki 457 kubinių kilometrų materijos.
Nauji skaičiavimai reiškia, kad Kikajaus-Akahojos išsiveržimas yra „tikriausiai didžiausias holoceno išsiveržimas“, rašoma mokslininkų tyrime. Holoceno epocha – tai geologinis laikotarpis, kuris prasidėjo prieš 12 000–11 500 metų, pasibaigus paskutiniam ledynmečiui – ir kuriame mes gyvename iki šiol.
„Jų išvada, kad tai didžiausias holoceno išsiveržimas, yra pagrįsta, – sako T. Druittas. – Mino išsiveržimas Santorine taip pat buvo siūlomas kaip didžiausias holoceno išsiveržimas, tačiau dabar žinoma, kad taip nėra.“
Tačiau Kikajaus-Akahojaus išsiveržimas vis dar nublanksta, palyginus jį su senesniais išsiveržimais – pavyzdžiui, kataklizminiu Sumatros Tobos superišsiveržimu prieš 74 000 metų, kuris išmetė maždaug 5000 kubinių kilometrų magmos, rašo „Live Science“.
