Labiausiai programinę įrangą „skolintis“ linkę jauni, besivystančiose šalyse gyvenantys vyrai. Dažnai nelegalios programos aptinkamos ir versle. Nors už piratavimą gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ir tūkstantinės baudos, priklausomai nuo programinės įrangos vertės, tačiau Lietuvos piratų laivas plaukia kasmet augindamas milijoninę nelegalios programinės įrangos vertę. Vien praėjusiais metais, Lietuvoje neteisėtai naudojamų programų vertė siekė 110, 5 mln. litų.
Kodėl užuot nusipirkę vagiame?
“Operacinė sistema „Windows 7 Home Premium” kainuoja apie 300 Lt. Pirkdami kompiuterį kartu su operacine sistema, vartotojai dažniausiai gauna ir „Microsoft Office 2010 Starter“ programų rinkinį, kurį sudaro kiek mažesnio funkcionalumo Word ir Excel programos su reklama. Jo dažniausiai pakanka namų reikmėms.” – apie legalios programinės įrangos kainas pasakojo “Microsoft Lietuva” komunikacijos projektų vadovė Žana Jakevičienė.
Mažesnio funkcionalumo programų rinkinys tinkamas nereikliems namų vartotojams, o tiems, kuriems gali prisireikti ir sudėtingesnių įrankių, tenka mokėti didesnę sumą. Tačiau mūsų tautiečiai yra linkę rasti kitą išeitį – gauti nelegalias programas.
Lrytas.lt susisiekė su keliomis kompiuterių remonto darbus atliekančiomis įmonėmis, kurios skelbėsi diegiančios kompiuterių operacines sistemas. Vidutiniškai legali su įrenginiu susieta “Windows 7 Professional” OS kainuoja apie 450 – 500 Lt, o profesionalus “Microsoft Office” programų rinkinys apie 900 Lt, o remonto darbais užsiimančios įmonės viską įrašyti siūlė už maždaug 100 Lt.
Skūpus moka dvigubai
Piratinę programinę įrangą galima įsidiegti ir dar pigiau. Pavyzdžiui, vos per kelias minutes populiariame skelbimų portale rastumėte dešimtis žinučių, kuriose siūloma įrašyti “Windows”. Žemiausios tokios paslaugos kainos svyruoja nuo 30 Lt iki 50 Lt.
“Tie, kurie diegia už 50 Lt, tai įrašo originalo kopiją, kuri veikia trisdešimt dienų, o vėliau programa reikalauja kodo, nes niekas nenori papult dėl tokios nesąmonės. Norint, kad veiktų ilgiau, reikia kodus pirkti, kurių vienas kainuoja 290 Lt.” – įsitikinęs programinę įrangą įmonėms ir namų vartotojams diegiantis meistras, apie savo paslaugas skelbia internete.
Prisistatyti nenorėjęs vyriškis programinę įrangą vartotojui įdiegtų už 150 Lt. Tuo tarpu, licencijuotas programas siūlantis diegti Andrius įsitikinęs, kad už 150 Lt - ne piratinės įrangos įdiegti neįmanoma. Pats Andrius už “Windows 7 Ultimate” įrašymą žada imti nuo 600 Lt iki 1000 Lt. Didžiąją dalį sumos sudaro būtent legalių programų įsigijimas ir tik nedidelė sumos dalis atitektų meistrui.
Per kelis mėnesius, nuo skelbimo patalpinimo dienos, neatsirado nei vienas norintis pasinaudoti Andriaus paslaugomis. “Žmogus mato tokią sumą ir turbūt nelabai žino, ar iš patikimo žmogaus gaus” – savo užsakymų nebuvimo priežastis spėliojo Andrius. Žinoma, konkuruoti internetinėje skelbimų jūroje jam turėtų būti sunku, nes jis siūlo operacinę sistemą diegti dvidešimt kartų brangiau, nei piratai.
Sąžiningas jaunuolis taip elgiasi dėl asmeninių moralės nuostatų. Be to, oficialiai diegti programas daug paprasčiau, saugiau ir nereikia dėl nieko sukti galvos.
Taigi, nelegali programinė įranga Jūsų kompiuteryje gali apsigyventi vos už 50 Lt, kai legalioms programoms gali tekti išleisti ir 1000 Lt. Pavyzdžiui, trijų asmenų šeimai paprasčiausia legali operacinė sistema iš viso kainuotų apie 435 Lt.
“Programinės įrangos kaina atspindi gamintojo investicijas į programinės įrangos sukūrimą ir palaikymą. Techninis palaikymas kainuoja. Nes technikai stebi programinės įrangos suderinamumą su įrenginiu ir nesvarbu kokį kompiuterį jūs turite, tačiau įranga veikia gerai.” – sakė “Microsoft Lietuva” komunikacijos projektų vadovė Ž. Jakevičienė.
Profesionalai moka tūkstančius
Jei statistinis vartotojas turėtų sukrapštyti tūkstanį litų legaliai operacinei sistemai ir kelioms elementarioms programoms, tai norintis dirbti su profesionaliomis programomis turėtų sutaupyti dešimtis tūkstančių. Pavyzdžiui, daugumai žinomos vaizdų redagavimo programos “Photoshop” naujausia versija kainuoja apie 2,2 tūkst. Lt.
Dirbantiems su vaizdine medžiaga, pavyzdžiui, grafikos dizaineriams, vien “Photoshop” nepakanka. Dažniausiai prireikia viso “Adobe” programų rinkinio, kuriame yra kūrybiniam darbui svarbios programos “InDesign”, “Ilustrator” ir kitos. Toks programų skirtų vaizdų apdorojimui rinkinys gali kainuoti apie 9 tūkst. Lt.
Šios programos nuolat atnaujinamos, todėl kasmet tenka mokėti ir už jų papildymus, kurie lietuviškais pinigais gali kainuoti apie 1,5 tūkst. Lt. “Galima dirbti ir su kitomis programomis, bet nežinau, ką pavyks padaryti. Nes šios programos pasaulyje yra lyderės.” – paklaustas apie alternatyvas dirbti su pigesne programine įranga teigė grafikos dizaineris Deividas Graužinis.
Šiai nuomonei pritarė ir kitas grafikos dizaineris E. Telyčėnas, kuris ilgai svarstęs vis gi atsakė, kad būtent “Photoshop” dizaineriams kol kas yra nepakeičiama programa, tačiau tai aktualu tik tam tikrų specialybių atstovams, nes elementariems redagavimo darbams visai nereikia pirkti brangių programų.
Pradedantiesiems reikėtų nuolaidų
Profesionalus grafikos dizaineris E. Telyčėnas legalias ir nelegalias programas lygino su originaliais ir padirbtais “Adidas” prekės ženklo sportiniais bateliais – “Yra daug padirbinėjamų “Adidas” batelių, tačiau galų gale “Adidas” suprato, kad dėl to jiems neskauda, nes kai žmonės uždirba pinigų, tai jie būtinai nusiperka originalius batelius. Taip pat yra ir su dizaineriais - kai jie prisijaukina rinką ir įkuria įmonę, jie irgi perka licencijuotas programas”.
Grafikos dizainerių atlyginimai mūsų šalyje labai įvairūs, tačiau dažniausiai jauni dizaineriai uždirba nuo tūkstančio iki dviejų. Žinoma, darbui skirtus įrankius gali parūpinti darbdavys, bet šios profesijos žmonės dažnai dirba ir namuose. “Jauni dizaineriai apskritai turėtų gauti kokį nors atleidimo lapelį, kad galėtų legaliai atsisiųsti ir naudotis. Jaunas dizaineris turi auginti savo profesionalumą ir liestis prie profesionalių įrankių, o tam bandomojo programos laikotarpio (aut. past. mėnesio) neužtenka. Pavyzdžiui, galėtų būti taip – aukštoji mokykla gauna “Photoshop” licencija su didele nuolaida ir kiekvienas studentas turi teisę naudotis, įdiegti į savo kompiuterį, o kai baigia mokslus, tuomet licenciją grąžina” – nuomonę dėstė profesionalus grafikos dizaineris E. Telyčėnas.
Sunkiausiai su legalių programų kainomis tenka susidoroti pradedantiesiems laisvai samdomiems kūrybininkams, nes pradinė investicija vien į kompiuterį su visa reikalinga programine įranga gali siekti 20 tūkst. – 30 tūkst. Lt.
“Jei mažų pajamų dizaineriai pirktų “Photoshop”, tuomet Indija badautų. Juk daugelis žino, kad būtent iš indų galima užsisakyti pigius ir bet kaip padarytus dizaino darbus.” – sakė E. Telyčėnas.
Sumos lyginant su gaunamu atlygiu už darbą atrodo tikrai įspūdingos, tačiau programinės įrangos kainos nustatomos visai pasaulinei rinkai ir Lietuva nėra išimtis. “Lietuvoje apskritai viskas yra gerokai brangiau, bet tik pagal mūsų uždirbamus pinigus. Juk nepritaikys specialiai kainos, kad va, lietuviams tai jau penkiais šimtais dolerių mažiau.” – apie darbui skirtos programinės įrangos ir atlyginimo santykį kalbėjo grafikos dizaineris D. Graužinis.
Vagiame, nes (ne)žinome?
Daugelis tiksliai nežino, kiek kainuoja legali programinė įranga, todėl gali atrodyti, kad tai neįperkama prabanga. Dažniausiai legali operacinė sistemos kaina jau būna įtraukta į naujai perkamo kompiuterio kainą, todėl atskirai nieko primokėti nereikia. Tačiau, jei įsigyjate kompiuterį be programinės įrangos, už ją tektų pakloti mažiausiai 300 Lt.
“Windows” operacinę sistemą naudoja dauguma kompiuterių gamintojų, todėl ir kaina gali svyruoti, priklausomai nuo to, kur ir su kokiu įrenginiu perkate operacinę sistemą. Kiek kitaip yra su “Apple” gaminamais kompiuteriais, nes jie visuomet parduodami kartu su jau įdiegta operacine sistema “Macintosh”, todėl ir jos kaina išlieka stabili.
Tuo tarpu, profesionalios programinės įrangos kainos lietuvaičius gali šokiruoti. Paprasčiausia, pagal gaunamas pajamas, programinė įranga nedidelei įmonei gali kainuoti daugiau, nei pusmečio pelnas. Gal būt todėl verslininkai ryžtasi rizikuoti ir diegti savo įmonėse nelegalias programas.
“Piratavimo rodikliai skirtingose šalyse yra skirtingi (pvz., Lietuvoje jis sudaro 54 proc., tai yra dažniau nei kas antrame kompiuteryje Lietuvoje naudojama nelegali programinė įranga). Palyginimui, Japonijoje piratavimo lygis siekia 22 proc., Skandinavijos šalyse – apie 25 proc., Gruzijoje – 96 proc. Piratavimo lygis dažniausiai priklauso nuo intelektinės nuosavybės apsaugos efektyvumo kiekvienoje šalyje. Jei intelektinė nuosavybė aktyviai saugoma šalies įstatymų, tokiu būdu skatinamos investicijos į aukštą pridėtinę vertę turinių intelektinių produktų kūrimą. Jei intelektinė nuosavybė šalyje apsaugota silpnai, tokiu būdu neskatinama pagarba autorinėms teisėms ir intelekto produktams, o vartotojai netiesiogiai skatinami naudotis piratine produkcija užuot susimokėję už legalią programinę įrangą.” – sakė “Microsoft Lietuva” komunikacijos projektų vadovė Ž. Jakevičienė.
