Kai 2010 m. Europos Sąjunga privertė „Microsoft“ siūlyti „Windows“ vartotojams kitų gamintojų naršykles, labiausiai džiūgavo būtent „Firefox“. O kodėl gi ir ne – jų naršyklė nemokama, tuo metu buvo gerokai modernesnė be saugesnė už ant monopolisto laurų miegančią „Internet Explorer“, taigi populiarumas augo lyg ant mielių.
Tačiau dabar interneto analitikų tarnybai „StatCount“ atlikus analizę, paaiškėjo, kad „Firefox“ naudojasi „tik“ apie 23,7 proc. internautų. Aišku, skaičius vis dar įspūdingas, tačiau pasauliniu dominavimu nė nekvepia. Juolab, kad senąjį mamutą, „Internet Explorer“, vis dar labiausiai mėgsta 32 proc. internautų. Aišku, tai apgailėtina, palyginti su prieš trejus metus buvusiais 68 proc., tačiau toli gražu ne taip baisu, kaip galėjo atrodyti tuomet. Taigi, vėl akivaizdi tiesa prieš akis – konkurencija verčia pasitempti. „IE“ greitai tobulinamas, seniai turi kadaise tik „Firefox“ siūlytas funkcijas, gerokai pagerino savo saugumą, siūloma kartu su „Windows“ – atrodytų, naudokis ir neieškok nieko kito. Tad kodėl gi daugiau pasaulio gyventojų ir darbui, ir beprasmiam laiko švaistymui pasirinko tokią nesubrendusią „Google Chrome“?
Galima įvardinti ne vieną priežastį. Pirmiausia – itin aktyvi „Google“ reklaminė kampanija. Pasiūlymą pasirinkti jų naršyklę gauna kiekvienas atsidaręs „Google“ ar „Youtube“ svetaines, o tai šimtai milijonų žmonių kiekvieną dieną. Antra – toji reklaminė kampanija nemeluoja, o protingai paaiškina programos privalumus. Taip, panašias funkcijas diegia ir kitos naršyklės, tačiau vartotojui greičiausiai ir prieinamiausiai paaiškinama, kaip naudojant „Google Chrome“ visuose savo kompiuteriuose ir turint „Google+“ prisijungimą, automatiškai sinchronizuojama naršymo istorija, viename kompiuteryje atvertą langą galima matyti ir kitame, automatiškai tarp vieno žmogaus kompiuterių kopijuojami mėgstamų svetainių adresai.
„Google Chrome“ vartotojams itin paprasta naudotis „Google drive“ debesijos paslauga, o „Chrome“ internetinė parduotuvė šią naršyklę išvis paverčia beveik atskira operacine sistema operacinėje sistemoje. Krūva žaidimų, papildomų naudingų programėlių, verslo įrankių, internetinės televizijos stočių ir kitų grožybių gali atsisiųsti visiškai nemokamai, viskas įsikuria naršyklės lange, tad kompiuterio ekranas darosi panašus į bet kurio išmaniojo telefono ekraną. Šiaip ar taip, o „Chrome“ tikrai buvo planuota, kaip nepriklausoma internetinė operacinė sistema „Chromebook“ kompiuteriams. Jie vis dar parduodami, tik pasirodė kur kas mažiau populiarūs, neg buvo tikėtasi, o štai naršyklė veikia ir žavi tiek „Windows“, tiek „Apple“ sistemų vartotojus.
O žinote, kas liūdniausia? Kad populiariojo „Apple“ naršyklė „Safari“ nesurinko nė tų kelių procentų, kurių yra verta. Kita vertus – kai pasaulis taip greitai keičiasi, ateis ir jos metas.
