Visuomenėje paplitusi nuomonė, esą kompiuterinių žaidimų kūrimas yra tolygus programavimui, švelniai tariant yra klaidingas. Tiesioginis programavimas sudaro vos 10% viso kompiuterinio žaidimo kūrimo proceso. Ne mažiau, o gal net labiau svarbus sužaidybinto produkto sėkmei yra scenarijų rengimas, žaidimo mechanika, animacijos ir grafikos kūrimas, psichologinė strategija. Šiuo metu programavimo kursų Lietuvoje dar galima rasti, tačiau mokyklų, kurios orientuotųsi į animacijos, kompiuterinių žaidimų garso kūrimo specifiką, beveik nėra visoje Rytų Europoje beveik nėra. Lietuvoje tik dvi stambesnės kompanijos, „Iron Digital“ ir „Okta“, profesionaliai kuria žaidimų garso ir grafikos platformas.
Pasaulyje vis daugiau žaidimų kūrėjų atranda tam tikras psichologines sistemas, kurių taikymas gali prisidėti prie žaidimo sėkmės (kaip kad N. Lozanovo „4 keys 2 fun“ teorija, R. Bartlio žaidejų archetipai), žymiausi žaidimai sukurti remiantis būtent šiomis metodikomis, o mūsų šaly apie tai net nekalbama.
Tačiau juk vis populiarėjanti simuliacinių žaidimų industrija jau dabar užima dominuojančias pozicijas rinkoje ir turi didelį potencialą augti. Todėl smagu pranešti, kad nuo šio rudens trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio ir Kazimiero Simonavičiaus universitetuose, startuos nauji moduliai, kuriuose studentai bus mokomi kompiuterinių žaidimų ir simuliatorių grafikos, animacijos, garso kompozicijos, sužaidybintos erdvės mechanikos, žaidimų scenarijų kūrimo, socialinių mokslų dalykų. Esant žaidimų kūrimo specialistų trūkumui, džiugina, kad kažkas imasi ruošti tuos, kurie galės rasti ir darbo, o ne tik diplomus.
„Užupis Creative Cluster“ vadovas Vytautas Ratkevičius pernai Vilniuje vykusioje konferencijoje „Cross media zen 2011“ susipažino su tokių kompiuterinių žaidimų kaip „Wanted - Weapons Of Fate“, „Alone In The Dark - The New Nightmare“, „Fighters Uncaged“ dizaineriu Pascaliu Lubanu, kuris sukūrė pirmąją žaidimų dizaino studiją Prancūzijoje „AMA studios“. Įprastai viena šio žmogaus dėstymo diena kainuoja 1000 eurų, tačiau P. Luban sutiko dalį paskaitų Lietuvos universitetuose dėstyti nemokamai. Tik todėl, kad jį sužavėjo nauja UCC organizuojamų modulių dėstymo sistema.
Mokymas vyks nuotoliniu būdu, per trimačio kompiuterinio žaidimo platformą, todėl šiuose kursuose profesionalaus žaidimų kūrimo žinių galės įgyti ir užsienio lietuviai, ir neįgalieji. Kompiuterinių žaidimų bei simuliatorių kūrimo moduliai veikia savišvietos principu, tad įtraukia tiek studentus, tiek dėstytojus. Tkia lavinimosi metodika vis populiarėja Vakarų šalių aukštosiose mokyklose, o Lietuvoje dar tik pradeda atsirasti.
Negana to, pasak Vytauto Ratkevičiaus, dalį naujųjų modulių gali studijuoti moksleiviai:
„Ir keturiolikmetis gali būti kompiuterinių žaidimų ekspertu. Yra nustatyta, kad 14-16 metų amžius yra pats kūrybiškiausias žmogaus gyvenime, deja šis etapas dažniausiai visiškai neišnaudojamas.“
