Pirmiausia nuo karščio sumažėja kompiuterio pajėgumas, tačiau blogiausia, kas gali atsitikti, – sugesti brangiausios jo dalys: pagrindinė plokštė, procesorius ir vaizdo plokštė.
Bet jei perkaitusį kompiuterį pavyksta įjungti, dar ne viskas prarasta – jį galima pataisyti.
„Jei per ilgą laiką aplinkos temperatūra padidėja dešimčia laipsnių, perpus sumažėja kompiuterio gyvenimo trukmė”, – taip vaizdingai neigiamą karščio poveikį kompiuteriui apibūdino Reino krašto (Vokietija) techninės apsaugos sąjungos darbuotojas Stephanas Scheueris.
Trumpalaikis karščio poveikis ne toks dramatiškas, bet ir tai gali turėti pasekmių.
Paprastas testas
Specialistai teigia, kad vasarą dėl perkaitusių kompiuterių kreipiasi daugiau vartotojų nei žiemą. Plieskiant karščiui kompiuterio aušintuvas negauna šalto oro, todėl jis aušinamas ta pačia kambaryje tvyrančia šiluma. Normali procesoriaus darbo temperatūra – 50–60, o kritinė riba – 80 laipsnių.
Vartotojas tiesiogiai pajusti karščio poveikį kompiuteriui ne visada gali. Net jeigu futliare bus karšta, asmeninio kompiuterio klaviatūra – atsižvelgiant į modelį – galbūt liks šalta.
„Aukšta temperatūra greičiausiai pastebima apatinėje kompiuterio dalyje”, – aiškino S.Scheueris.
Jis siūlo tokį testą: kompiuterį pasidėti ant kelių. Jei karštis per 30 sekundžių tampa nepakeliamas, kompiuteriui reikia pertraukos.
Tiesa, dėl per didelio karščio kompiuteriai retai subyra, nes iki šio kritinio momento jie dažniausiai išsijungia patys.
„Jei būdami prie ežero kompiuterį laikysite saulėje ir vėliau norėsite jį įjungti, nesitikėkite, kad jums pavyks”, – patikino šiuolaikinių technologijų specialistas vokietis Jürgenas Rippergeris.
Jei asmeninis kompiuteris pertvarkytas arba, pavyzdžiui, aprūpintas kitu akumuliatoriumi, temperatūros kontrolės sistema galbūt nebeveikia. Tokiu atveju, pasak J.Rippergerio, jis neatmetąs ir gaisro pavojaus.
Jis pataria atidžiai perskaityti kompiuterio techninę charakteristiką, kurioje paprastai nurodoma aukščiausia aplinkos temperatūra.
Svarbu tinkamai naudotis
Taip pat būtina deramai naudotis kompiuteriu – kad jis neperkaistų, reikia jį laikyti tinkamoje vietoje.
Kompiuterio nereikia laikyti ant kelių, pagalvės ar apkloto, tuomet uždaromos visos įmanomos jo aušinimo sistemos – jos dažnai būna ne tik kompiuterio šone, bet ir apačioje.
Be to, būtina laikytis deramo atstumo – mažiausiai 20 centimetrų iki sienos.
„Jei, nepaisant visų jūsų pastangų, kompiuteris tebekenčia nuo karščio, reikia pasirūpinti papildomu jo vėdinimu”, – pataria Techninės apsaugos sąjungos ekspertas S.Scheueris. Šviežiu oru gali sėkmingai aprūpinti ir nedidelis stalo ventiliatorius.
S.Scheueris taip pat pataria vasarą kompiuterio per daug neapkrauti ir nepamiršti daryti pertraukų.
Planšetiniai – gudresni
Kaip ir asmeniniai, planšetiniai kompiuteriai turi kovoti su saulės spinduliais ir vasaros karščiais. Bet savo šilumos įvairiais talentais apdovanoti „planšetai” neatiduoda pro vėsinimo angas.
O tai reiškia, kad iš šio kompiuterio nesklinda jokių garsų, be to, juos galima be jokių problemų dėti ant apkloto.
Šie gudručiai savo šilumą atiduoda per vidinį apdangalą.
Tačiau karštis ir jiems netinka – jei oro temperatūra pernelyg aukšta, jie, kaip ir asmeniniai, išsijungia patys. Bet toks pavojus kyla tik atostogų metu ir tik itin saulėtose vietose.
Beje, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau kompiuterių vartotojų, kurie kreipiasi dėl žaibo padarytos žalos. Tada specialistams tenka gerokai paplušėti, kad atgaivintų šį žmogaus pagalbininką ir ištikimą draugą.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
