Nuo praradimų neapsaugoti ir miestų gyventojai. Vasarą iš nemokamų televizijų sąrašo pasitraukus dviem televizijos kanalams, prasidėjo būgštavimai, kad ilgainiui iš eterio dings vis daugiau nemokamų programų, kol situacija supanašės su Latvija, kurioje už dyką galima matyti tik 4 televizijos kanalus.
Nors priedėlių pardavėjai gundo geresne vaizdo kokybe ir valstybės kompensacijomis, žmonės reaguoja vangiai: kol kas išdalinta tik kiek per 800 kompensacijų skaitmeninės televizijos priėmimo įrangai įsigyti. Specialistai neslepia, kad buvo tikėtasi visai kitokių skaičių. Neatmetama galimybė, kad dalis gyventojų susipras pirkti reikalingą įrangą tik lapkritį, kai pastebės, kad įprastinė televizija staiga nustojo veikti.
Ką matysime ir kiek mokėsime?
Nemokami lietuviški kanalai, kuriuos turėtų matyti kiekvienas, įsigijęs skaitmeninės televizijos priedėlį arba naują televizorių, yra šie: „Lietuvos ryto“ televizija, LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, TV6, „Info TV“ ir „Liuks!“. Taip pat yra du nemokami užsienio kanalai: britiškasis „BBC World News“ ir lenkų „TV Polonia“.
Anksčiau šiame sąraše buvo ir televizijos „Balticum TV“ ir „Sport 1“, tačiau jos pasitraukė iš nemokamų programų sąrašo šių metų vasarą, aiškindamos, kad taip pasielgė dėl finansinių priežasčių.
Reiktų pažymėti, kad 12 nemokamų programų sąrašas dar nereiškia, jog jos visos bus matomos kiekvienam, turinčiam įdiegtą skaitmeninės televizijos imtuvą. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas Viktoras Popandopula teigė, kad iš esmės programų gausa priklauso nuo gyvenamosios vietos.
Jei gyvenama, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, kur su įprastine antena įmanoma matyti tik 3-4 didžiausius kanalus, tai su skaitmenine televizija bus matoma tiek pat arba netgi mažiau kanalų. Labiausiai nepasiseks daliai Lietuvos gyventojų, kurių išvis nepasieks skaitmeninės televizijos signalas.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, skaitmeninę televiziją Lietuvoje gali matyti apie 96 proc. gyventojų. Kadangi analoginę televiziją mato 98 proc. gyventojų, reiškia, kad apie 51 tūkst. Lietuvos gyventojų spalio 29 dieną matys tik mirguliuojantį ekraną vietoje įprastų televizijos transliacijų. .
Kadangi tinklų plėtra užsiima komerciniai transliuotojai, jiems finansiškai neapsimoka plėsti savo tinklų taip, kad būtų aprėpiama visiškai visa šalies teritorija. Tačiau gali būti, kad padės nacionalinis transliuotojas – tikimasi, kad ateityje televiziją galės matyti 99,7 proc. šalies gyventojų. Tiesa, kada tai įvyks, duomenų nėra.
Tie laimingieji 96 proc. gyventojų, kuriuos skaitmeninės televizijos signalas pasieks, turės apsirūpinti specialiais priedėliais arba naujais televizoriais, kurie garantuos norimų kanalų matymą. Naujo priedėlio kaina – nuo 100 iki 400 litų. Taip pat vietoje priedėlio galima pirkti paslaugas iš skaitmeninės televizijos retransliuotojų – tuomet už televizijos programų paketą reiktų mokėti 20-30 litų per mėnesį. Šias paslaugas teikia dalis kabelinių televizijų, taip pat palydovinė „Viasat“.
Lietuvoje per daug nemokamų programų?
Ar gali būti, kad esantys ryšio zonoje ir sumokėję už skaitmeninės televizijos priedėlį žiūrovai vis tiek liks be savo mėgstamos televizijos programos? Gali. Dėl didelių transliavimo mokesčių iš nemokamų televizijų sąrašo jau pasitraukė kanalai „Balticum TV“ ir „Sport 1“.
Net ir 10 likusių nemokamų lietuviškų kanalų yra labai daug. Tuo yra įsitikinęs nemokamas transliacijas sustabdžiusios televizijos „Balticum TV“ administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius. Anot jo, Lietuvoje yra tik keli kanalai, galintys uždirbti iš nemokamų transliacijų, o kiti kanalai turi nuolat spręsti, kaip pasielgti.
„Realiai Lietuvoje pelningi tik du kanalai – TV3 ir LNK. Visi kiti, išskyrus valstybės dotuojamą LTV, turi spręsti, kokia jų strategija. Čia jau akcininkų reikalas nutarti, išlikti nemokamiems ar imti mokestį“ , - sakė pašnekovas.
Liepos 1 nemokamas transliacijas nutraukusi „Balticum TV“ šį sprendimą motyvavo reklamos pajamų trūkumu. Anot V. Jurgelevičiaus, prasidėjus finansinei krizei ir susitraukus reklamos užsakymams, mokesčiai už leidimus transliuoti pranoko pajamas, gaunamas už reklamą.
Kaimynai latviai Lietuvoje matomas 10 televizijos programų laiko tikra prabanga. Latvijoje yra transliuojami tik 4 nemokami kanalai, iš jų du – valstybės dotuojami.
Latvijos radijo ir televizijos komisijos atstovė Iveta Palši pasakojo, kad nemokamų televizijos programų prieš kelerius metus buvo dar mažiau – vos dvi. Ar programų pagausėjimui įtakos turėjo skaitmeninės televizijos įvedimas, I. Palši atsakyti negalėjo. Anot specialistės, jokių didesnių problemų ar nepasitenkinimo šalyje atjungus analoginę televiziją nebuvo.
Kompensacijomis naudojasi vangiai
Šiais metais itin aktyviai savo produkciją perša skaitmeninių televizijos priedėlių pardavėjai – įtikinę pirkėją skaitmeninės televizijos pranašumu už vieną priedėlį jie gauna nuo 100 iki 400 litų.
Tam, kad išjungus analoginę televiziją visi turėtų galimybę toliau žiūrėti nemokamas programas, Susisiekimo ministerija pasiryžo išdalinti 10 mln. litų kompensacijoms – iki 100 litų dydžio išmoką gali gauti kiekvienas, jei jo šeimos pajamos neviršija 525 litų per mėnesį vienam asmeniui ir pateikiamas kvitas už įsigytą priedėlį, televizorių ar anteną.
Tačiau per du kompensacijų dalinimo mėnesius buvo išdalinta kompensacijų tik už 80 tūkst. litų. Susisiekimo ministerijos komunikacijos vyr. specialistė Gintarė Saulytė-Šulgat teigė, kad lengva pastebėti „paskutinės minutės sindromą“.
„Birželį buvo paduotos 233 paraiškos kompensacijai, liepą – jau 585. Galima manyti, kad kuo toliau, tuo daugiau bus prašymų – juk viskas yra atidėliojama paskutinei minutei. Tikimės labai daug paraiškų spalį, ar net lapkritį, kai jau bus išjungta analoginė televizija ir žmonės susigaudys, kad reikia kažką daryti“, - sakė specialistė.
