Parašiau „atsiveria“ ir vos nepridėjau „karsto dangtis“. Techniškai, šiek tiek pasistengus galima būtų padaryti ir tai, tačiau, tikimės, iki to nebus prieita. Siūloma paslauga paprastesnė – mylintys giminaičiai susimoka už greito reagavimo (Quick Response - QR) kodą, kuriuo pažymimas antkapis, o laidojimo biuras pasiūlo jiems erdvę virtualiai svetainei. Giminaičiai gauna slaptažodį ir gali ten patalpinti mirusiojo gyvenimo aprašą, nuotraukų, užuojautas ar pagyras, vėliau - papildyti komentarais. Tokiu būdu kiekvienas kapinių lankytojas nuskaitęs kodą išmaniajame telefone gali pamatyti informaciją apie po konkrečiu antkapiu besiilsintį žmogų.
„QR kodus išgraviruojame ant nedidelio metalo kvadrato arba iškalame granito plokštelėje, o po to ją įkomponuojame į paminklinį akmenį, – sako šią paslaugą Didžiojoje Britanijoje pradėjusių teikti kapinių direktorius Stephenas Nimmo. – Tiesiog pagalvojome, kad galime panaudoti modernią technologiją, kad išsaugotume gyvesnį atminimą apie mirusiuosius. Norintieji gali susikurti itin lakoniškas, paprastas svetaines, kiti gali ten talpinti nuotraukas, vaizdo filmus ir nuolat atnaujinti informaciją. Pavyzdžiui, mirusiojo duktė tapo mama, ji gali ir tai įrašyti.
Tradiciniu kapinių direktoriumi save vadinantis S. Nimmo teigia, kad tokia idėja kilo, nes žmonės dažnai vaikštinėja po kapines, žvalgosi į antkapius ir jiems smalsu, kuo buvo čia palaidoti žmonės. Su QR kodu tai bus galima sužinoti.
Akivaizdu, kad šią idėją būtų galima puikiai pritaikyti bet kuriai žymesnei miesto vietai. Pažymėk kvadratiniu QR kodu kiekvieną paminklą, bažnyčią, suolelį, ant kurio vyko kažkas svarbaus, nukreipk juos į informacijos svetainę, ir smalsaujantiems nebereikės gido, kad viską sužinotų.
Tiesa, šia paslauga pasinaudoti nutarę britai pigiai neišsisuka – vien už kodą reikia sumokėti 300 svarų, dar 95 svarus kainuoja svetainės sukūrimas bei laikymas. Na, bet toks jau kapinių verslas, o realiai šie kodai kur kas pigesni… Kita vertus, jei to imsis mūsų savivaldybės, pigiau tikrai nebus.
