Isaacas Asimovas
Robotų elgesio taisyklių autorius, mirė 1992 m., tad nesulaukė šios dienos ir neišvydo, kaip toli nuo tiesos pasirodė jo pranašystė.
„Jei jau nesunaikinome savęs atominiame kare, mūsų planetoje yra 8-10 milijardų. Labai daug kas badauja. Šių bėdų šaknys siekia dar JAV prezidento Ronaldo Reagano, kuris per daug šypsojosi ir mojavo ranka, laikus“, – apie 2012 m. rašė Asimovas.
Badaujančių žmonių gal ir yra, tačiau dauginamės mes lėčiau, be to, atominio karo taip ir nesulaukėme. O ir R. Reaganą pasaulis prisimena kaip sovietų imperijos griovėją, juolab kad po jo jau buvo kur kas labiau visus juokinęs ir gąsdinęs G. Bushas.
Algis Budrys
Žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas, Klaipėdos sukilimo vado ir Lietuvos generalinio konsulo Karaliaučiuje sūnus, nuo penkerių metų gyveno JAV, ten ir mirė 2008-aisiais. Taigi, savo pranašysčių pats irgi nebepatikrino. Nors jo idėjos atrodo visai tikslios.
„Kadangi XX a. resursų nebepakaks XXI a. poreikiams, 2012 m. visos saugomos energijos formos labai pabrangs. Bus kuriamos kuo ekonomiškesnės mašinos. Kartu visi tikėsis, kad netrukus bus atrasta pigi ir praktiška energijos perdavimo sistema. Dėl to daugelis užsiimančių technologijų vystymu susitelks kurdami jas tai netolimai ateičiai, palikdami tenkinti dabarties poreikius mažiau ambicingiems žmonėms.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugelis energiją taupančių įrenginių apdoros informaciją ir mikroskopines daleles, o ne kurs vartotojams reikalingas prekes. Taigi, „mūsų“ visuomenės pagrindu taps informacijos apdorojimas bei biotechnologijos ir tai padės valdyti prekes gaminančias visuomenes. Prekės bus gaminamos geografiškai nutolusiose šalyse arba kitą socialinį statusą turinčios grupės Šiaurės Amerikos vidury. Bet kuriuo atveju masių valdymui bus vengiama pasitelkti technologijas, galinčias pakenkti prekių gamybai. Socialinis pasiskirstymas taps toks ryškus, kad daugelis bet kurią kitą socialinę grupę laikys apgailėtina.“
Sheldonas Glashow
Nobelio premijos laureatas, fizikas teoretikas taip pat įmetė į kapsulę savo pranašystę.
„Atominio karo išvengti padės nusiginklavimo politika, o ir Reagano žvaigždžių karų programa mirs nė nepradėta įgyvendinti.
Pagrindine ekonomine pasaulio jėga taps Japonija, kuri kontroliuos praktiškai visą Europos ir JAV pramonę. Tai mums bus naudinga – japonai stengsis, kad jų klientai būtų turtingi ir sveiki, o tai sukurs sveikesnę pasaulio visuomenę.
Diabetą ir podagrą įveiksime genetine inžinerija. Jau bus pagydoma išsėtinė sklerozė ir Parkinsono liga. O štai AIDS vis dar nebus suvaldyta ir taps pagrindine mirtina liga, kasmet nusinešančia milijonus gyvybių.
Amerikos ekonomika šiek tiek smuks, tad mūsų vaikai gyvens nebe taip patogiai, kaip mes. Dar padidės praraja tarp turtingųjų ir vargšų. Beveik visus automobilius ir sunkiąją techniką gamins JAV įsikūrusios japonams priklausančios gamyklos. JAV miestus vis dar jungs lėti traukiniai, o Europoje ir Japonijoje jau bus statomi levituojančių, superlaidininkų principu veikiančių traukinių keliai.“
Frederikas George'as Pohlas
JAV rašytojas-fantastas ir leidinių redaktorius, kuriantis jau daugiau negu 70 metų. Daugkartinis „Hugo“, „Nebula“ ir dar krūvos apdovanojimų laureatas, 1998 m. įtrauktas į mokslinės fantastikos muziejaus garbės galeriją.
„Jūs gyvenate taikos pasaulyje. Pasaulinis teismas sprendžia visus konfliktus ir turi pakankamai galios, kad priverstų savo sprendimų laikytis. Dėl to nebereikia ginkluotės, o sutaupius jai leidžiamus pinigus, visi gyvenate taip, kaip šiuolaikiniai milijonieriai. Žmonijos sveikata puiki, vidutinė gyvenimo trukmė – šimtas metų. Sunkiuosius darbus atlieka mašinos, o žmonės užsiima kūryba. Kosmoso kolonizavimas ir tyrimai vyksta vis augančia sparta. Miškų kirtimas, žemės alinimas visiškai sustabdyti, o kai kur procesas vyksta atvirkščiai. Tarša suvaldyta, tad žemės oras ir vanduo vėl tyri.
Trumpai tariant, visi gyvenate „Utopijoje“! Iš kur aš tai žinau?
Tikrai ne dėl to, kad padariau logiškas išvadas iš to, kur pasaulis juda šiuo metu. Atvirkščiai – stebint nūdienos procesus, atrodo, kad išvis nebus nieko gero. Nes mūsų šalis (JAV), turtingiausia ir stipriausia pasaulio valstybė (kurią visuomet laikiau geriausia), varo save į bankrotą remdama teroristus Lotynų Amerikoje, dalindama ginklus teroristams visame pasaulyje, kurdama armijas ir ginkluotes, kurių vienintelis tikslas - priversti paklusti mums visas valstybes, kurios nesutinka su mūsų nuomone. Deja, mums nepasisekė, nes tos valstybės taip pat rengia savo teroristus, turi savo armijas ir ginklus, tad logiškiausias viso to pabaigos scenarijus – branduolinis karas ir žmonijos sunaikinimas.
Taigi, mano pirmoji pranašystė visiškai klaidinga? Nemanau. Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, kaip galėčiau klysti. Jei kas nors atidarė šią kapsulę ir skaito šį tekstą, didelė tikimybė, kad išsipildė mano neįtikėtina utopinė pranašystė. O jei, kas labiau įtikėtina, viskas baigėsi žmonijos susinaikinimu, tai niekas ir neperskaitys ko čia prirašiau.“
Timas Powersas
Du kartus pasaulio fantastikos apdovanojimą laimėjęs JAV rašytojas fantastas specializuojasi „kitokios istorijos“ žanre, tad daugelio jo knygų herojai yra istorinės asmenybės, veiksmas vyksta tikrų istorinių įvykių kontekste ir jokie istoriniai faktai neiškraipomi. Tačiau istorija rodoma kiek kitu kampu, herojų veiksmus paveikia antgamtinės ar fantastinės jėgos.
„2012 m. bus visiškai perrašyti paveldėjimą ir autorines teises reguliuojantys įstatymai. Mat žmonės prieš pat mirtį bus užšaldomi ir su jais bus galima bendrauti elektroninėmis priemonėmis. Nemažai advokatų specializuosis gindami mirusiųjų interesus.“
Rogeris Zelaznis
JAV gimęs lenko imigranto ir airės sūnus labiausiai pagarsėjo savo romanų serija „Ambero kronikos“. Šešis kartus laimėjęs „Hugo“ ir tris – „Nebula“ apdovanojimus (abiem nominuotas po 14 kartų), jis mirė 1995 m., tad savo gan tikslios, tačiau iš esmės klaidingos (daugiau technologijų, deja, nesuteikė daugiau laisvalaikio) pranašystės (ne)išsipildymo nesulaukė.
„Malonu matyti, kad greitai nebeliks nei grynųjų pinigų, nei atsiskaitymo čekių. Kad automatizavimas ir telekomunikacijos visiškai pakeitė biurų, o robotai – gamyklų – darbo aplinką. Pagaliau sumažėjo išlaidos gynybai ir sulėtėjo gyventojų skaičiaus augimas. Biotechnologijos pakeitė mediciną, žemės ūkį ir pramonę, dėl to visuomenė šiek tiek paseno, tapo konservatyvesnė. Užtat ilgesnė gyvenimo trukmė ir sveikesnė visuomenė įgijo daugiau laisvo laiko, atsirado įvairesnių lavinimosi bei laisvalaikio leidimo formų.
Džiugu matyti, kad tiek gamybos iškelta už planetos ribų, įkurta tiek nuolatinių kosminių gyvenviečių ir vis aktyviau eksploatuojami Saulės sistemos resursai.
Aš irgi norėčiau pristatyti 2012 m. Kalėdoms spausdintą ir kompiuterinę naujos savo knygos versiją. Kol kas neapsisprendžiau, kaip ji vadinsis. „Ambero anūkai“ skamba kiek primityvokai, tačiau gal ir tiks.“
Jackas Williamsonas
Profesorius, dėstęs Rytų Naujosios Meksikos universitete (ENMU), ir rašytojas, pelnęs Didžiojo mokslinės fantastikos meistro vardą (antrasis žmogus, kuriam toks buvo suteiktas). Paskutinį savo 320 p. Romaną „Stounhendžo vartai“ parašė likus metams prieš mirtį - 2005 m., būdamas 97 metų amžiaus.
„Sveikinimai 2012-iesiems!
Jei dabar, 1987-aisiais, turėtume laiko telefoną, skambintume jums ir maldautume atleidimo. Mes užkrovėme jums ant pečių neįmanomas skolas, naikinome ir užteršėme planetą, kuri turėjo tapti vertingu palikimu jums, palikome jums tokį „turtą“, kaip abejingumas, įgeidžiai ir karai.
Tačiau nepaisant viso to, mes išdidžiai jumis tikime. Tikime, kad išgelbėjote save, kad negimdote daugiau vaikų, negu galite mylėti ir išmaitinti, kad išvalėte ir pagydėte savo sužalotą planetą, įveikėte badą, nusikalstamumą ir išmokote gyventi taikoje.
Tikime geresne jūsų ateitimi. Tikime, kad savo kompiuterius ir elektronines žiniasklaidos priemones naudosite, jog informuotumėt ir išlaisvintumėt, o ne valdytumėt ir žlugdytumėt. Tikime, kad panaudosite genetinę inžineriją žmogaus tobulinimui, jog jūsų vaikai būtų geresni už jus pačius. Žinome, kad kursite naujas mokslo šakas, kurios mus apakintų, užsibrėšite dar aukštesnius tikslus, veršitės į žvaigždes. Jumyse ir mes gyvensime dar kartą.
Su pagarba, Jackas Williamsonas.“
Tai toli gražu ne visos pranašystės, tačiau esmę matome, o ir baigti norėjosi šiuo iškilmingu J. Williamsono laišku mums. Ne viską padarėme, ko jis taip iš mūsų tikėjosi, tačiau juk stengiamės, ar ne? Svarbiausia, pasaulis dar nesprogo, žiniasklaidoje dar yra laisvo žodžio, planetą po truputį pradedame valyti, o žvaigždės niekur nedings. Tie, kurie nori paskaityti visas laiko kapsulėje sudėtas rašytojų mintis apie 2012 m., anglų kalba tai ras čia.
