Yra dvi grupės žmonių, lankančių šiaip jau biurokratija dvelkiančius valdiškus tinklalapius. Pirmieji – miesto gyventojai. Jiems reikia paslaugų ir informacijos, kuri turi būti aiškiai, lengvai ir greitai pasiekiama.
Kiti – užsieniečiai. Logiška mintis, šaunanti į galvą, kelionės planuotojams - „Google“ paieškos laukelyje tiesiog įvesti miesto pavadinimą. Ir ką gi jie randa? Portalas lrytas.lt, žvilgtelėjo į Baltijos šalių sostinių tinklalapius. Susidaryti įspūdį padėjo rinkodaros specialistas Linas Šimonis.
Ką parduoda interneto puslapis?
Britas susikrauna lagaminus, čiumpa pigių skrydžių kompanijos bilietus ir pakyla su „Ryanair“ iš Londono. Kur nusileis lėktuvas - Vilniuje, Rygoje ar Taline?
„Google“ paieška sako, kad greičiausiai Taline. „Tallinn tourism“ - pirmasis „Google“ paieškos rezultatas su žodžiu „Tallinn“. Būtent to ir tikisi atsitiktinis keliautojas. Juk Ryga ir Vilnius „Google“ rezultatus pradeda vikipedišku prisistatymu, po to seka nuoroda į „Google maps“ žemėlapius.
„Google“ paieška turistams skirtą „Live Riga“ atveria trečioje rezultatų eilutėje, o Vilnius šioje pozicijoje mėgina įsiūlyti lietuvišką savivaldybės tinklalapio versiją.
Rinkodaros specialistas L. Šimonis tvirtina, kad iš pirmo žvilgsnio nė vienas tinklalapis nesukuria ypatingo įspūdžio, kviečiančio atvykti aplankyti miestą.
„Internetinio puslapio paskirtis yra parduoti. Pirkėjai – tai turistai, atvažiuojantys į šalį ar miestą ir čia leidžiantys pinigus, bei investuotojai, čia kuriantys verslą ir mokantys mokesčius. Kad galėtume lyginti, kalbėkime apie angliškas savivaldybės puslapių versijas. Jos skirtos svečiams. Puslapis turi atsakyti į klausimą – kodėl aš turiu atvažiuoti būtent čia kaip turistas, kodėl turėčiau pradėti verslą šiame mieste?“ - aiškino L. Šimonis.
Pirmas įspūdis - apgaulingas
Anot L. Šimonio, Rygos tinklalapis iš pirmo žvilgsnio sukuria prasčiausią įspūdį, tarsi jis būtų sukurtas dar praėjusiame amžiuje, Vilnius ir Talinas atrodo moderniau.
Pirmasis Rygos tinklapio angliškas puslapis beviltiškas. Jis vadinasi „About Riga“. Kažkas bendrais bruožais papasakoja apie miestą ir to nesinori net pradėti skaityti. Kita nuoroda „Riga today“ (Ryga šiandien) – dar blogiau, ir taip kol neprisikasi iki vienintelės turistui turinčios rūpėti nuorodos „Tourist information“ (turizmo informacija).
„Užtenka paspausti nuorodą, skirtą turistams, ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. „Live Riga“, yra aukščiausio lygio puslapis, skirtas miesto svečias su aiškia strategija, įtikinamai teigiančia, kad Ryga yra Baltijos šalių sostinė.
Šiuo požiūriu ir Vilniaus, ir Talino puslapiai, skirti svečiams iš užsienio, yra ne tos pačios ir net ne antros lygos žaidėjai. Tai tiesiog mėgėjų lyga, be strategijos ir vizijos“, - įsitikinęs rinkodaros specialistas.
Vilniaus savivaldybės tinklalapis vizualiai atrodo patraukliai – jis labiau primena naujienų portalą su žiniomis ir didelėmis nuotraukomis.
Pirmoji Vilniaus miesto naujiena užsieniečiams – savivaldybė skelbia miesto gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimo konkursą. Antroji naujiena – pavasarį „Air Lituanica“ oro linijos Vilnių sujungs su šešiais Europos miestais. Ir, žinoma, kitąmet startuoja oranžinio dviračio sistema.
Legendinio filmuko, kaip meras tanku pervažiuoja ne vietoje pastatytą automobilį, taip pat nereikia ilgai ieškoti. Tai – angliškosios miesto naujienos.
„Labai gerai, kad lankytojai lengvai gali rasti miestą išgarsinusį filmuką. Tačiau visa kita – jokios strategijos. Strategija yra vienas žodis. Visi žino: Paryžius – romantika, Praha – alus, Italija – maistas, Londonas – verslas. Ryga žaidžia žodžiu „sostinė“. Gal jie netgi patys gerai nesuvokia, kokį atradimą padarė, ir kiek daug jiems ši strategija duoda“, - aiškino L. Šimonis.
Galiausiai Vilniaus puslapyje spustelime nuorodą „Tourism“ ir mums atsiveria... Spėkite, koks pats pats svarbiausias miesto simbolis? Ogi trys kryžiai. Antraštė - apie miesto panoramas, tarsi įspūdingesnių panoramų nepamatytum kitose sostinėse
Vilnius taip pat yra: Šiaurės Jeruzalė, Sovietinis palikimas, Užupio respublika, Žaliausia Europos sostinė, Senoji architektūra, Barokas, Vilniaus universitetas ir tiesiog jis Kitoks.
„Different Vilnius“ (kitoks Vilnius) – ši antraštė mane labiausiai nuvylė. Kaip galima patalpinti banalią nuotrauką, kurioje apžėlusios Neries krantinės atsiduoda sovietmečiu, ir sakyti – Vilnius kitoks. Beviltiška“, - kritikavo pašnekovas.
Talino angliškame tinklalapyje – truputis miesto naujienų ir daug tiesioginių nuorodų – Transportas, Civilinė metrikacija, Miesto administracija, Švietimas.
Spaudžiame „Tourism“ ir iškart atsiduriame tame tinklalapyje, kuris buvo pats pirmas „Google“ paieškoje: tourism.tallinn.ee.
Tai irgi skandinaviškai paprastas puslapis, kuriame galima sužinoti, ką veikti šiame mieste su vaikais ar žiemą. Galima apžiūrėti miestą 3D kelionėje kompiuterio ekrane.
Ar gali Vilnius tapti Šiaurės Jeruzale?
Rinkodaros specialisto teigimu, pati blogiausia strategija – neturėti jokios strategijos arba mėginimas sudominti viskuo, bet niekuo ypatingu.
„Rygos strategija – Baltijos šalių sostinė yra labai stipri ir labai taikli. Daugybė vakariečių ir net posovietinių šalių gyventojų kalbėdami apie Lietuvą kažkodėl pirmiausia galvoja, kad sostinė yra Ryga. Toks stiprus šio miesto įvaizdis.
Kol rygiečiai patys nesuvokia, ką daro, mums būtina kurti savo strategiją.
Didžiausia klaida – mėginti akcentuoti kelis skirtingus patrauklius miesto bruožus. Reikia vieno, tačiau labai stipraus akcento. Svarbu suvokti, kad nereikia mėginti įtikti visiems keliautojams.
Tereikia prisivilioti 0,01 proc. viso pasaulio turistų ir gyventume sočiai bei laimingai“, - aiškino L. Šimonis.
Jo nuomone, viena patraukliausių ir perspektyviausių idėjų Vilniui – Šiaurės Jeruzalė: „Vilnius - antras svarbiausias žydų kultūros centras po Jeruzalės. Turėtume atsikratyti nepagrįstų nuostatų ir galėtume imtis šios strategijos – Vilnių pasaulyje garsinti kaip žydų kultūros ir istorijos centrą.
Žydai daug keliauja ir domisi savo tautos istorija. Be to, tai verslūs žmonės. Neretai būna, kad patrauklioje vietoje kaip turistai apsilankę verslininkai jiems patikusiame mieste pradeda verslą. Reikėtų stiprinti susisiekimą, kultūrinius ir verslo ryšius su Izraeliu. Manau, kad tai būtų išskirtinė ir viena stipriausių strategijų Vilniui“.
Vilniui tiktų ne tik ši strategija, bet vis tiek tai turi būti vienas išskirtinis ir visame pasaulyje atpažįstamas akcentas.
Ryga jau turi strategiją, kuri į šį miestą vilioja turistus, keliaujančius į Baltijos šalis vieną kartą ir manančius, kad geriausiai visą regioną reprezentuoja „sostinė“ Ryga.
Talinui, matyt, užtenka turistų iš Skandinavijos šalių. Tad ypatingos strategijos neturi.
Ko ieško gyventojai
Kol turistai naršo miesto įdomybių, paprastiems gyventojams rūpi kas kita.
Kartą manęs vienas kolega paklausė, kur Vilniaus savivaldybės tinklalapyje rasti darbuotojų kontaktus. Tam prireikė gal 20 minučių – mat puslapio kūrėjai nusprendė, kad Vilniaus savivaldybės tinklalapis dar nėra savivaldybės tinklalapis ir jeigu miestiečiui tikrai reikia ne žinių, o paslaugų, tai jis turėtų puslapyje paspausti nuorodą „Savivaldybė“.
Vilniaus savivaldybės tinklalapis labiau primena naujienų portalą, nei biurokratinį puslapį. Gražu, bet ar naudinga? Nežinau, kiek žmonių savivaldybės puslapyje ieško naujienų, kai jas žaibo greičiu skelbia naujienų portalai.
Nors Rygos puslapis atrodo pilkas ir senamadiškas, jame nekyla problemų iškart surasti tiesiogines nuorodas į kontaktus ar kitais rūpimais klausimais.
Talinas šiuo požiūriu galėtų būti pavyzdys. Tituliniame puslapyje – vos trys naujienos ir labai aiškios labai trumpos nuorodos į miestiečiams pačias svarbiausias funkcijas – transportą, socialinę paramą, švietimą. Viskas lyg ant delno.
Keista ir tai, kad Vilniaus savivaldybės tituliniame puslapyje šią savaitę nėra A. Zuoko pavardės. Bet jo veidą galima išvysti vaizdo naujienos užsklandoje.
Tačiau Ekonomikos skiltyje iš 10 naujienų pavadinimų mero A. Zuoko pavardė yra keturiose. Švietimo skiltyje iš dešimties naujienų A. Zuoko pavardę galima perskaityti penkiose. Iš vaizdo naujienų A. Zuoko veidą išvysite net penkiose užsklandose.
Palyginti, beveik 40-tyje Rygos naujienų šio miesto meras Nilas Ušakovas minimas keturis kartus, Talino tinklalapyje mero Edgaro Savisaaro pavardę pavyko aptikti tik kartą.
Gal tai ir yra atsakymas, kam skirtas Vilniaus savivaldybės puslapis?
