Analoginės antžeminės televizijos siųstuvai Lietuvoje nustojo veikti sekmadienio naktį – 3 val., tad tam nepasirengę gyventojai vakar rytą televizoriaus ekrane nebematė nieko.
„Apklausų duomenimis, problemų galėjo iškilti tik apie 5 proc. šalies gyventojų.
Tai palyginti menkas skaičius, nes kaimyninėje Latvijoje perėjimas prie skaitmeninio televizijos signalo buvo ne toks sklandus”, – „Lietuvos rytui” sakė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.
Tačiau nesuspėjusiųjų koja kojon su permainomis buvo – tai rodo kelis kartus išaugęs skambinusiųjų Susisiekimo ministerijos nemokama linija skaičius.
Įprastą darbo dieną specialistai sulaukdavo apie 500 skambučių, o vakar iki pietų šia linija jau buvo paskambinę pusantro tūkstančio žmonių.
Pinigų numatė per daug
M .Čerkauskas įsitikinęs, kad ši permaina nesukėlė sumaišties, nes jai buvo ilgai ruoštasi: „Latvijoje tai įvyko gerokai sparčiau, todėl nemaža dalis gyventojų buvo ištikti šoko – liko be televizijos.”
Reklamos kampanija apie spalio 28-osios naktį vyksiančius pokyčius truko apie metus, todėl dauguma lietuvių atmintinai žinojo šią datą.
Todėl nuostabos nesukėlė prieš mėnesį įvykdytos sociologinės apklausos rezultatai – tiktai 14 proc. šalies gyventojų dar žiūrėjo analoginę antžeminę televiziją.
Tiesa, apie du trečdalius šių apklausos dalyvių tikino, kad iki spalio 29-osios nusipirks naują siųstuvą, keis televizorių, susimontuos anteną arba pasirašys sutartį su skaitmeninės televizijos paslaugą teikiančia įmone.
Valstybės biudžete buvo numatyta 10 milijonų litų suma, skirta kompensacijoms socialiai remtiniems asmenims už įsigytą skaitmeninės televizijos įrangą.
Vienai šeimai buvo skirta iki 100 litų kompensacija. Ją buvo galima išleisti skaitmeninės televizijos priedėliui arba naujam televizoriui įsigyti.
„Kol kas panaudota tik 600 tūkstančių litų. Paraiškos bus priimamos iki lapkričio 20-osios, bet akivaizdu, kad visi pinigai nebus panaudoti”, – sakė M.Čerkauskas.
Specialistų apskaičiavimais, apie 3 proc. šalies gyventojų galėjo iškilti problemų dėl prasto skaitmeninės televizijos signalo.
Atokiau nuo televizijos siųstuvų įsikūrusiems žmonėms patariama išbandyti signalo stiprintuvą ar aukščiau iškelti anteną. Tačiau šios išeitys tiks ne visiems – kai kuriems vis dėlto teks įsigyti palydovinės televizijos įrangą.
Gyventojai į eilę nesirikiavo
Pakruojo savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus pavaduotoja Kristina Baguževičienė sakė, kad žmonės labai ramiai reagavo į permainas: „Kompensacijų išmokėjimo tvarka tikrai nesudėtinga, bet gyventojai šia lengvata pasinaudoti neskubėjo.”
Kompensacija mokama tik tada, kai asmens ar šeimos nario pajamos per mėnesį mažesnės nei 525 litai. Didesnę nei ši riba pensiją gauna dažnas pensininkas, todėl dauguma paramos prašytojų buvo socialiai remtinos šeimos.
„Vieną mėnesį gavome vos 10, kitą – 38 prašymus kompensuoti išlaidas. Šį mėnesį sulaukėme 120 prašymų, bet tai gerokai mažiau negu laukėme. Pirmąją dieną po analoginės antžeminės televizijos siųstuvų išjungimo nesulaukėme nė vieno skambučio”, – nusistebėjo valdininkė.
Dauguma į savivaldybę su prašymais kompensuoti išlaidas atėjusių gyventojų pirko skaitmeninės televizijos priedėlį.
Mažesnė dalis pirko naują televizorių, bet beveik visi pripažino tai darę skolintais pinigais.
Pakruojo seniūno Sauliaus Margio manymu, sumaišties išvengta ir dėl skaitmeninės televizijos paslaugos teikėjų pastangų: „Prieš gerą mėnesį važinėjo įvairių įmonių atstovai, aiškino gyventojams, siūlė savo paslaugas, o mes jiems leidome naudotis seniūnijos sale, todėl dabar nesulaukėme nė vieno nepatenkinto gyventojo skundo.”
Pirko televizorių ir anteną
Dargužių (Pakruojo r.) kaime ūkininkaujantis pensininkas Kostas Miežis permainoms pasiruošė prieš pusmetį. 67 metų vyriškis vasarą įsigijo 107 cm įstrižainės televizorių ir naują anteną.
„Norisi gyvenimo kokybės, todėl pirkau didesnį televizorių. Aplink sodybą auga daug medžių, jų laja slopino signalą, todėl išsyk pirkau ir naują anteną”, – 2000 litų kainavusiais pirkiniais džiaugėsi vyriškis.
4 ha dirbamos žemės savininkas neslėpė turintis mažai laiko žiūrėti televizorių – reikia šienauti aplink sodybą, rūpintis auginamais česnakais, lesinti paukščius. Be to, laisvalaikiu pensininkas dar ir medžioja.
„Labiausiai mėgstu laidas apie gamtą, žiūriu vakaro žinias, kartais paieškau geresnio filmo”, – sakė K.Miežis.
Pensininkas nustebo iš žurnalisto sužinojęs apie mokamas kompensacijas įrangai įsigyti.
Jam kreiptis į savivaldybę dar nevėlu, nes 100 litų išmoką galima gauti už pirkinius, įsigytus nuo šių metų balandžio 28-osios.
Spėjo įvertinti kokybę
* ES valstybės įsipareigojo išjungti analoginės antžeminės televizijos siųstuvus iki šių metų pabaigos.
* Lietuva pereiti prie skaitmeninės televizijos transliacijų pradėjo ruoštis nuo 2006-ųjų.
* Skaitmeninės televizijos privalumus lietuviai galėjo įvertinti jau nuo 2008 m. pradžios. Dabar Lietuvoje galima matyti 14 nemokamų televizijos kanalų.
