Virtualiojo adreso paslauga vartotojams suteikia galimybę siųsti ir gauti pranešimus bei prie jų prisegtus elektroninius dokumentus, tačiau tai yra bene vienintelis naujos paslaugos panašumas į pasaulyje paplitusią elektroninio pašto sistemą.
Skirtingai nei elektroniniame pašte, virtualiojo adreso dėžutės adresą sudaro ne vartotojo pasirinktas vardas, o jo valdomo pastato ar patalpos adresas. Galimybė aktyvuoti virtualiojo adreso dėžutę nuo šiandienos suteikiama maždaug dviems milijonams vartotojų – pastatų ir patalpų savininkams bei įmonėms ir organizacijoms. Duomenys apie kiekvieno paslaugos vartotojo virtualiojo adreso dėžutės adresą automatiškai gaunami iš Registrų centro tvarkomų Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų ir Adresų registrų. Pastatų ir patalpų savininkams taip pat suteikta galimybė kurti papildomas virtualiojo adreso dėžutes, kuriomis naudotųsi patalpų nuomininkai – asmenys ir įmonės.
Ši paslauga geriausiai gali būti pritaikyta oficialiam susirašinėjimui su verslo subjektais ir institucijomis. Paslaugos vartotojo sąsajoje įdiegti dokumentų elektroninio pasirašymo įrankiai. Primename, kad Elektroninio parašo įstatymas numato, jog kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti ir elektroniniu būdu perduoti dokumentai turi tokią pačią teisinę galią, kaip rašytiniai dokumentai pasirašyti ranka.
Reikia pabrėžti, kad virtualiojo adreso paslauga yra gerokai saugesnė už elektroninį paštą, kuris yra patogus ir plačiai paplitęs, tačiau mažiau tinkamas oficialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos siuntimui.
Iš vienos virtualiojo adreso dėžutės į kitą siunčiami pranešimai ir dokumentai iš tiesų niekur „nekeliauja“, o lieka Registrų centro tarnybinėse stotyse (serveriuose). Saugesnis yra ir vartotojų prisijungimas prie virtualiojo adreso dėžutės: vartotojai identifikuojami elektroninės bankininkystės priemonėmis arba elektroniniu parašu.
Virtualiojo adreso paslaugą Registrų centras kūrė savo reikmėms siekdamas sumažinti 250 tūkst. Lt kasmet viršijančias sąnaudas biuro popieriui ir pašto paslaugoms. Pastebėjus didelį verslo ir valstybės institucijų susidomėjimą nuspręsta paslaugą pasiūlyti visiems jos pageidaujantiems. Virtualiojo adreso paslauga buvo sėkmingai išbandyta teismų veikloje: Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme jau išnagrinėta dešimt bylų, kuriose teismas su proceso šalimis keitėsi elektroniniais dokumentais, Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo būdu gauti keletas dokumentų. Bendradarbiaudamas su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Registrų centras per virtualiojo adreso paslaugą teisėsaugininkams perdavė apie 2 tūkst. dokumentų.
Virtualiojo adreso paslaugos taikymo pionieriumi versle tapo „Nordea Bank Lietuva“. Airidas Puodžiūnas, „Nordea Bank Lietuva“ Lėšų valdymo skyriaus vadovas sako, kad nuo šiol esamiems banko verslo klientams, norint pasirašyti sutartį su banku ar pateikti prašymą dėl paslaugų nebereikės kas kartą vykti į poskyrį, ar susitikti su įmone kuruojančiu banko vadybininku. Virtualiojo adreso paslauga įmonėms sutaupys daug laiko.
„Manau, kad ši paslauga greitai išpopuliarės tarp verslo įmonių, nes mūsų verslo klientai absoliučią daugumą kasdieninių bankinių operacijų atlieka elektroniniu būdu.“ - teigia Airidas Puodžiūnas.
Virtualiojo adreso informacinės sistemos sukūrimui Registrų centras išleido apie 600 tūkst. Lt. Planuojama, kad šios investicijos atsipirks per tris metus, kadangi žymiai sumažės išlaidos popieriui ir pašto paslaugoms.
