Lietuvos kaimas madą atranda interneto parduotuvėse

Tarptautinė internetinė mados prekių parduotuvė „Stilago“ mūsų šalyje veikia tik metus, tačiau tvirtina netrukus Lietuvoje turėsianti didžiausią prekių ženklų pasirinkimą Europoje ir dėkoja už tai iki šiol stipriai monopolizuotai šalies rinkai. Ryte pasikvietę kavos, internetinės prekybos portalo atstovai pateikė lietuviško interneto pirkėjo įpročių tyrimą ir sugriovė kai kuriuos įsigalėjusius stereotipus – pasirodo, lietuviai internetu perka daug, krizės metais pradėjo pirkti dar daugiau, o kaimo gyventojai aktyvumu tuoj aplenks madingus didžiųjų miestų pirkėjus.

Parduotuvės tinklapis primena rimtą prekių katalogą.
Parduotuvės tinklapis primena rimtą prekių katalogą.
Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Nov 13, 2012, 9:04 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 12:23 PM

Kadangi apie madas žinau mažiau negu pitekantropas apie kompiuterį, į susitikimą ėjau įsitikinęs, kad joks sveiko proto žmogus tik ekrane pamatyto, nė karto nė nepačiupinėto drabužio neperka. O ir apie tokią parduotuvę „Stilago.lt“ išgirdau tik gavęs pakvietimą. Pasirodo – klydau. Kaip paaiškėjo iš surinktų duomenų, žmonės internetu kur kas mažiau perka šaukštų ir kočėlų, o drabužių – tik duok!

„Šia prasme Lietuva niekuo nesiskiria nuo viso likusio pasaulio, – paklaustas, ar daug žmonių jų parduotuvėje perka tai, ką jau pasimatavo įprastame prekybos centre, atsakė „Stilago“ parduotuvėms Baltijos šalyse vadovaujantis „Studio Moderna Fashion Group“ direktorius Giedrius Sakalauskas. – Kai gavome „Mango“ drabužių liniją, viskas buvo išpirkta akimirksniu. Taip, žmonės tuos drabužius jau matė, puikiai įsivaizdavo, kaip jie atrodo, tad už mažesnes mūsų kainas pirko drąsiai.“

Tačiau perka ir neapžiūrėję – apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos interneto vartotojų internetu jau yra ką nors pirkę ar planuoja tai padaryti, o daugiau negu trečdalis pirkėjų Lietuvoje internetu yra įsigiję būtent mados aksesuarų (drabužių, batų ir t. t.).

Jei toks 2010-2011 m. vykęs prekybos augimas dar paaiškinamas tradiciniu lietuvių racionalumu – prasidėjus krizei į parduotuves eiti buvo baisu, o pirkti norisi, kompiuteris - namie, internete - pigiau, štai ir įgudo maigyti mygtuką „pirkti“ – tikrai keistai atrodo faktas, kad kaimų gyventojai internete madingus drabužius perka praktiškai taip pat dažnai, kaip didmiesčių (atitinkamai 36,4 ir 36,8 proc. apklaustųjų). O jei net ir perka, tai kodėl tokiu atveju nuo jų taip atsilieka rajono miestelių gyventojai (31,6 proc.)?

„Šiuo metu turime per 3 tūkst. klientų, per mėnesį jų skaičius paauga apie 250 ir tikrai labai nemažai užsakymų gauname iš gūdžiausių kaimo vietovių. Manau, tuos užsakymus pateikia stambesni ūkininkai, nes dažnai tenka gabenti prekes į vienkiemius. Šiais metais sulaukėme ir vieno rekordinio užsakymo – žmogus pirko už 13,3 tūkst. litų. Net skambinome pasitikrinti, ar nejuokauja.“

Tiksliau būtų sakyti, ne ūkininkai, o jų žmonos ir dukros, nes 60 proc. visų tokio pobūdžio prekių perka moterys, dažniausiai - gavusios rekomendacijas iš pažįstamų. Vyrai ir jaunimas dažniau parduotuvę susiranda per „Google“, be to, vyrai prieš apsispręsdami linkę užduoti kur kas daugiau klausimų.

Giedriaus Sakalausko teigimu, parduotuvėje prekė vidutiniškai nuperkama panaršius 9 min., tad, atrodo, moterų apsipirkimo internetu įpročiai gerokai skiriasi nuo jų pomėgio užėjus į įprastą parduotuvę nusipirkti šaliko, valandų valandas apžiūrinėti batus ir apatinius. Gal todėl, kad čia būna vienos ir neturi progos pakankinti vyro?

Tačiau palikime lyčių problemas sau, juolab kad perka ir vyrai – pakalbėkime apie pinigus. Už iš „Stilago“ gautas prekes kol kas atsiskaitoma grynaisiais, kai jas jums atgabena. Sako, tai irgi patinka rajonų gyventojams (o kaipgi – galima ir pirkti, ir toliau skųstis, kad pinigų nėra), tačiau šiuo metu diegiama ir atsiskaitymo per banką galimybė. Parduotuvės kainos gerokai mažesnės, negu mums įprasta. Tačiau kelias minutes panaršęs „Ebay“, aptikau, kad Vokietijoje tie patys drabužiai kainuoja dar bent 25 proc. pigiau.

„Gali būti ir taip, tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio – susumavus atsiuntimo kainą, valiutos konvertavimą, o ir galimybę broko atveju prekę lengvai grąžinti – kainos susilygina. Be to, mūsų parduotuvė dirba trimis kryptimis – kaip prekybos centras, kaip klubas ir kaip išparduotuvė. Prekybos centro kainos yra didžiausios, o klubo nariai nuolat gauna didžiulių nuolaidų pasiūlymų, tad daug kas linkęs laukti, kada bus nuolaida, ir pirkti tada“, – nesutrikusi atrėmė projekto vadovė Lietuvoje Jurgita Videikaitė.

Na, o dėl to pažado, kad ši parduotuvė Lietuvoje turės didesnį prekių pasirinkimą negu bet kur Europoje, - viskas dar paprasčiau, mat iki tol tiesiog niekas nepasivargino Lietuvoje sukurti vertos konkurencijos, rinka buvo monopolizuota kelių pardavėjų, todėl galima atstovauti dar daugiau ženklų negu bet kur kitur pasaulyje. Tačiau monopolija šiaip sau neatsiranda – negi sėdintys jos viršūnėje nekaišiojo pagalių naujokams į ratus?

„Gal ir keista, tačiau nepajutome jokių problemų. Mes esame užsienio investicija, o sąlygos joms Lietuvoje itin palankios, tad tikrai nepulsiu skųstis, kaip dabar madinga, kad čia dirbti sunkiau negu kitur, – sakė „Studio Moderna Fashion Group“ direktorius. – Aišku, jei atsiras didesnė konkurencija, kažkas pasiūlys mažesnes kainas, žiūrėsime. Nesirengiame tapti drabužių pardavimo „Nokia“, neužsisėdėsime ant laurų – dabar pirma užduotis sukurti parduotuvės aplikacijas mobiliesiems įrenginiams, ir labai tikiuosi, kad po trijų mėnesių jos jau bus.“

Žodžiu, jei kas šiuo metu ir kelia abejonių, tai tik ilgokas prekių pristatymo terminas (iš sandėlių Bratislavoje jos atvyksta per 3-4 savaites), bei ne tiek aiškiai, kiek norėtųsi, pateikti prekių dydžiai. Savaime suprantama, pirkėjams reikėtų ir aprašymą skaityti atidžiai – jei kailinukai pigūs, naivu būtų tikėtis, kad jie pasiūti iš sabalų kailio…

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.