Parašius „Lavrinovičius“ – siūlo „girtas“, „Vytenis Andriukaitis“ – „avarija“ arba „briedis". O štai ieškodamas „Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė“, spėji surinkti „Dalia Grybauskaitė, L…“, ir prieš akis išnyra pirmasis siūlomas papildymas – „lesbietė“.
Garbės žodis, nekaltiname abejingai logiškų „Google“ kompiuterių sąmokslu, tačiau vis tiek įdomu, kaip jiems kyla tokių asociacijų?
Piktas laiškas iš Anglijos
Beje, dar prieš porą dienų tereikėdavo paieškos lauke surinkti „Dalia Gryb…“, ir trečias siūlomas variantas buvo tas pats Lesbo salos gyventojų vis uždrausti mėginamas žodis. Pasiteiravus „Google“ atstovų, ką vis dėlto tai reiškia, reikalai „pasitaisė“ – naudojantis lietuviška „Google“ paieškos sistema šis žodis pasirodo tik surinkus „Dalia Grybauskaitė L“. Tačiau užsienyje, kuris mums, lietuviams, toks svarbus, niekas nepasikeitė – pasirenki anglų kalbą, ir rezultatas - vis dar tas pats.
Patys šio akibrokšto nebūtume nė pastebėję, tačiau redakcija gavo pasipiktinusios architektės laišką iš Anglijos. Jo autorė britė Stephanie, prašiusi pavardės neminėti, apžvelgė moters padėtį šiuolaikiniame pasaulyje ir tarp kitų pavyzdžių paminėjo būtent šį: „Google“ įrašius „Dalia Grybauskaitė“, trečiasis paieškos sistemos siūlomas rezultatas šalia jos vardo – žodis „lesbietė“. Mano požiūris iškart pasikeičia, o smegenys kelia klausimą apie jos politinių pažiūrų pagrindus ir patikimumą.
Net ne todėl, kad politiką vertinčiau pagal seksualines pažiūras, o todėl, kad mūsų kibernetinis dievas, išmintingasis skaitmeninis senolis „Google“ automatiškai parenka būtent šią žodžių asociaciją. Emocijos nieko nereiškia šaltiems sistemos kompiuteriams, tačiau tiek daug gali reikšti gyviesiems, kurie „Google“ ieško atsakymų. Tokiu atveju paprasčiausias žodis, kuris, akivaizdu, paimtas iš kažkokio visai nekalto konteksto, tampa provokuojančiu ir negatyviu politiniu pareiškimu.“
Paskaičiau laišką, patikrinau - iš tiesų. Pirmoji mintis – gal tai mano kompiuterio liga? Patikrinau iš kitur – tas pats. Antroji mintis – gal prie visų tokius žodžius mėto?
Patikrinau. Mėto. Tačiau kitokius. Ką ten kitokius – net prie Oksanos Pikul tik „foto“ ir „ūgis“ pasiūlė. Vienas džiaugsmas – surinkus „Natalija Zvonkė“ bent pasiūlė „nuoga“. Tiesa, Zvonkę pakeitus į Bunkę viskas vėl nuobodžiai kultūringa. Žodžiu, mano ilgų eksperimentų rezultatus matote pridėtose iliustracijose, o ir patiems niekas nedraudžia paišdykauti.
Veikimo logika ir „Google“ taisyklės
Visa tai neatsako į klausimą, pagal kokią logiką parenkami šie pasiūlymai. Vienu dalyku jau pasijutau įtikintas – kažkur tikrai yra paslaptingi visagaliai, kurie turi galimybę pakoreguoti, ką mums siūlo abejingieji skaitmeninio dievo, vardu „Google“, serveriai.
Vis dėlto patys „Google“ darbuotojai pareiškė, kad net kankinami nieko man nesakys – komentaro galėčiau tikėtis tik pateikęs oficialų prašymą. Užtat leido suprasti, kad tokios korekcijos įvedamos atsižvelgiant į „Google“ taisykles, o kažką taisyti atskirai, jei ir įmanoma, tai tik pasaulinio skandalo atveju. Taigi, kaip veikia rezultatų parinkimas „Google“, teko paieškoti pačiame „Google“.
Susipažinau. Veikia, kaip ir tikėjausi, pagal gana sudėtingą formulę – daugiausia įtakos turi dažniausiai žmonių ieškomi raktiniai žodžiai. Tačiau pasiūlymų išdėstymo tvarka parenkama ne pagal populiarumą, o pagal „tinkamumą“ konkrečiai man. Kartais išmetami retesni paieškos žodžių pasiūlymai, nes kažko panašaus jau ieškojau naudodamas šį kompiuterį. Žodžiu, jei įvyko rinkimai ir žmones labiau pradėjo dominti prezidentės santykiai su partijomis, o ne seksualinėmis mažumomis, pasikeitė ir rodomų rezultatų pasiūla.
Automatinį siūlomų paieškos rezultatų spėjimą „Google“ įvedė dar 2008 m., tačiau tik 2010 m., atsiradus momentinei paieškai (kai rezultatai rodomi dar nespėjus surinkti, ko ieškai), žmonės į juos atkreipė dėmesį. Visos tos kartais absurdiškai juokingos frazės yra tikrų žmonių užduotos paieškos.
Taigi jei surinkus „mano vaik…“ „Google“ iškart siūlo „mano vaikinui nestovi“, suprask - Lietuvoje būtent ši frazė paieškos langelyje įrašoma itin dažnai. Jei paieškos pasiūlymas pasirodys itin pažįstamas (pavyzdžiui, atsiras namų adresas, parduotuvė greta namų ir t. t.) – tai todėl, kad „Google“ panaudojo anksčiau jūsų rinktus raktinius žodžius. Be to, neseniai išpopuliarėję paieškos žodžiai rodomi aukščiau negu labiau populiarios, tačiau senesnės kombinacijos.
Nors „Google“ išlieka mažiausiai cenzūruojama didžiąja platforma internete, vis dėlto siūlomi populiariausi rezultatai yra atsijojami pagal tam tikras taisykles. Taigi neapykantą skatinantys paieškos papildiniai būna šalinami, net jei jie labai populiarūs.
Tiesa, jei surinksi „nekenčiu…“, pasiūlymas „mamos“ pasirodyti gali, nes mamos nepriklauso „jautrioms ginamoms grupėms“. O štai jei rinksi „nekenčiu juoda…“, nesitikėk papildymo „…odžių“ – rasiniai, nacionalistiniai, religiniai, neįgalumą pašiepiantys, pagal lytinę orientaciją, amžiaus grupę skirstantys ar veteranus žeminantys paieškos pasiūlymai neteikiami. Malonu bent tai, kad pagal „Google“ taisykles, kitaip nei demokratinio pasaulio teismuose, nuo rasizmo vienodai ginami ir baltieji, ir juodieji.
Bylos ir taisymai
Tik nereikia dabar pasiduoti didybės manijai ir įtikėti, kad tik Lietuvoje „Google“ Andriukaitį pavertė briedžiu, o prezidentę susiejo su seksualinėmis mažumomis. Pasaulyje tokių atvejų kur kas daugiau ir ne visi ramiai į tai reaguoja.
Dar 2010 m. „Google“ vien Prancūzijoje pralošė dvi dėl automatinio paieškos papildymo iškeltas bylas. Viena mokymo per atstumą kompanija privertė išimti prie jos vardo pasirodantį pasiūlymą „apgaulė“. Negana to, šio žodį prancūziškai (arnaque) „Google“ nebeleidžia rodyti po bet kurios kompanijos pavadinimo. Tiesa, nedraudžia jam atsirasti prieš.
Kitoje byloje prancūzas prisiteisė simbolinį eurą už tai, kad surinkus jo vardą „Google“ paieška siūlė variantus „satanistas“ ir „žagintojas“. Panašią bylą Milane laimėjo ir vienas italas. Negana to, Italijos teismas nurodė kompanijai pačiai cenzūruoti neteisingus ir įžeidžiančius paieškos variantus. Tiesa, „Google“ nusileidžia labai nenoriai, apie tai galima spręsti iš kompanijos išplatinto pranešimo:
„Mes nusivylę Milano teismo sprendimu. Esame įsitikinę, kad „Google“ negali būti atsakinga dėl žodžių, kurie pasirodo automatiniame paieškos papildyme, kadangi juos parenka kompiuterio algoritmas, kuris remiasi prieš tai buvusių kitų vartotojų paieškų rezultatais, o ne mūsų kompanijos nuostatomis.“
Iš to lyg ir akivaizdu, kad dėl prie mūsų prezidentės vardo atsirandančių žodžių kalti patys tokias kombinacijas renkantys tautiečiai, o ne kažkokie nenaudėliai iš kompiuterio. Tačiau jei tautiečiai nėra pakankamai sąmoningi, gal galima pareikalauti, kad „nenaudėliai iš kompiuterio“ tokius įžeidimus pašalintų?
Deja, „Google“ tai daro tik išskirtiniais atvejais. Niekur nerasi net būdo, kaip galėtum tokį prašymą pateikti. „Google“ paieškos sistemos produktų vadybininkas Jonathanas Effratas, kuris ir užsiima paieškos pagreitinimo sprendimais, yra pasakęs: „Deja, jei žmonės ar kompanijos į mus kreipiasi dėl, jų nuomone, netinkamų pasiūlymų, mes paieškos rezultatų nešaliname. Jei daug žmonių ieško būtent tokios žodžių kombinacijos, reiškia, tam yra kažkokia logiška priežastis.
Turėjau draugą, jis dirbo kompanijoje, kurios pavadinimą surinkus „Google“ buvo siūloma pridėti žodį „užknisa“. Tačiau tokia yra realybė ir ne mūsų reikalas kažkam sakyti, ko jie turi, o ko neturi ieškoti.“
Nepaisant tokio aiškaus, kaip riebus taškas, pareiškimo, pastebima, kad kartais „Google“ netinkamus žodelius vis dėlto pakeičia, tačiau niekas kompanijoje nekomentuoja, kaip ir kodėl tai vyksta. Kita vertus, juk ne „Google“ yra pasaulio centras – štai prezidentės vardą surinkau kitoje paieškos sistemoje „Bing“, ir nieko blogo neiškrito, o surinkau angliškai: „Amerikiečiai yra...“ ir pasipylė įžeidimai, kurių „Google“ jau seniai neberodo.
Kita vertus – koks skirtumas, ką ten prie tavo vardo rodo, svarbu, kad išvis esi. Taigi, pasilinksminkime žiūrėdami į keistus „Google“ pasiūlymus ir pasidžiaukime, kad jau žinome, iš kur jie atsiranda. Juk ne veltui senovės kinai sakė, kad žmogaus didybė matuojama jo priešų skaičiumi. Pridėsime, kad žmogaus silpnumas matuojamas jo įsižeidimų dažniu, ir būsime ramūs. Mūsų prezidentė – moteriškė stipri. Gal, pasakysite, ir tai Lietuvoje priklauso mažumoms?
