Kaip išsikviesti pagalbą, jei nežinai, kur esi, ar negali paskambinti pagalbos telefonu 112?
28 metų L. Naručio išradimas iš pažiūros atrodo paprastas. Tai programinė įranga išmaniajame telefone ir apyrankė, kurią tereikėtų nutraukti nuo riešo apiplėšimo ar užpuolimo atveju, per avariją ar staiga sunegalavus. Duomenys išmaniuoju telefonu akimirksniu būtų perduoti specialiosioms tarnyboms.
Gelbėtojai būtų tiksliai informuojami ne tik apie nelaimėlio buvimo vietą, bet ir apie patį asmenį, net jo kraujo grupę.
Bet L. Naručiui svarbu ne tik kurti saugesnę aplinką. Jis tiki, kad ir Vilnius, ir kiti miestai, kuriuose bus naudojama sistema „HeroHelp”, taps draugiškesni. Mat signalai pasieks ne tik specialiąsias tarnybas, bet ir visus „HeroHelp” sistemos vartotojus, esančius arčiausiai nelaimės ištikto asmens.
– Tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO2012 jus apdovanojo už naują „HeroHelp” sistemą, padėsiančią gelbėti į nelaimę patekusius žmones, kai nežinoma jų buvimo vieta. Kur tokia sistema labiau pravers – atokiose vietovėse ar tankiai gyvenamame Vilniuje, kuriame kartais sunku orientuotis, tiksliai pasakyti adresą? – paklausė L. Naručio „Sostinė”.
– Ši sistema veiks ir užmiestyje, miškuose, ir Vilniaus senamiesčio gatvėse ar kitur, kur veikia GPS – visuotinė padėties nustatymo sistema ir yra GSM ryšys.
Sistema veiktų ir užsienio šalyse. Tarkime, jei vilnietį ištiktų nelaimė Anglijoje, programinė įranga perskaitytų vartotojo iš anksto suvestą informaciją ir įvykio vietos koordinates perduotų Anglijos pagalbos centro operatoriui.
Natūralu, kad tokia įranga turi ateiti į rinką.
Anksčiau ji negalėjo prasiskinti kelio, nes nebuvo išmaniųjų telefonų, kurie gali identifikuoti buvimo vietą.
Manau, kad tobulėjant technologijoms pagalbos iškvietimo srityje turėtų daug kas keistis. Juk kaip išsikviesti specialiąsias tarnybas kurčiajam arba nebyliui?
Domėjomės statistika. Paaiškėjo, kad 53 procentai žmonių, patekusių į kritines situacijas, negali tiksliai nusakyti buvimo vietos.
– Miesto gyventojui svarbu, kaip sistema veikia užpuolimo, apiplėšimo atveju. Ar ja įmanoma suspėti pasinaudoti?
– Taip, reagavimo laikas, kaip ir vietos nustatymas, yra svarbiausi veiksniai, kad pagalba būtų sėkmingai suteikta.
Apyrankė, kurią siūlome, bus 15 milimetrų pločio, atspari vandeniui. Kritinėmis aplinkybėmis šią apyrankę užteks nutraukti nuo riešo. Taip bus iškviečiama pagalba.
Planuojame sukurti ir pagalbos mygtuką, kurį būtų galima įmontuoti į laikrodžio dirželį.
– Kaip ši sistema miestą padarys ne tik saugesnį, bet ir draugiškesnį?
– Vilniečiams, taip pat ir kitų miestų gyventojams būtų aktualus ir socialinis sistemos aspektas.
Viena „HeroHelp” sistemos galimybių – perduoti pagalbos signalą ne tik Bendrajam pagalbos centrui, šeimos nariams, bet ir aplink įvykį esantiems žmonėms.
Visi „HeroHelp” sistemos vartotojai savo telefonuose gautų pranešimus, kad kažkas šalia šaukiasi pagalbos.
Gal tai būtų širdininkas, kuriam tereikia sugirdyti tabletę, gal chuliganų užpultas vaikas. Patys vilniečiai galėtų reaguoti į tokius atvejus, kol atvyktų pagalbos tarnybos.
Gal ir Vilniuje vis dažniau pasigirs amerikietiškas klausimas: „Ar jums viskas gerai?” Ne tik specialiosioms tarnyboms, bet ir paprastiems piliečiams perduodami pagalbos signalai galbūt paskatins sąmoningumą, kurio dabar, deja, dar trūksta.
– Jei sistemą pavyktų įdiegti, kas būtų pirmieji jos vartotojai?
– Sistema būtų naudinga sergantiems Alzheimerio, Parkinsono ar širdies ligomis, diabetikams. Bet tokiems ligoniams reikia galimybės pranešti apie ištikusią bėdą kitokiais būdais.
Todėl atliekame specialaus daviklio bandymus, kuris automatiškai iškviestų pagalbą tada, kai žmogus pargriūna.
Pagalbos iškvietimo sistema „HeroHelp” praverstų ir vaikams, tapusiems plėšikų aukomis. Nusikaltėliui atėmus telefoną apyrankė padėtų nustatyti, kur yra vaikas.
– Kada tokia apyrankė pasirodys parduotuvėse ir kiek kainuos?
– Jei viskas vyks laimingai, sistemą dar apie metus teks bandyti, pusę metų reikėtų skirti apyrankėms gaminti. Labai skubame, nes naujovių technologijų srityje pasirodo kiekvieną dieną.
Apyrankė kainuotų apie 60 litų. Be abejo, reikia turėti ir išmanųjį telefoną. Bet mes žiūrime į ateitį. Po penkerių metų rinkoje liks tik išmanieji telefonai.
– Esate architektas. Kodėl kūrėte tokią sistemą?
– Galbūt kalta nerami mano prigimtis. Mėgstu kurti dalykus, kurie padarytų žmogaus gyvenimą įdomesnį ir patogesnį.
Architektūra yra svarbi tame mieste gyvenančių žmonių savijautai, emocijoms, net mąstysenai. „HeroHelp” sistema – saugumo, gyvenimo kokybės gerinimo paieškų tąsa. Laimė, kad man pavyko rasti stiprių technologinių partnerių – tai bendrovės „4spin” ir „Wilibox”.
Bet šį sumanymą subrandino asmeninė patirtis, kai netikėtai prireikdavo pagalbos.
Mano vaikystė prabėgo Kaune. Šalia buvo dvi mokyklos. Viena „gerųjų”, kita – „blogiukų”. Tekdavo grumtis, kaip dabar sakoma, dėl įtakos sferų. Buvo manęs ir patykoję, užpuolę, apvogę, dviratį atėmę.
Dramatiškiausius įvykius teko išgyventi, kai mokiausi Anglijoje, Birmingame. Vyko didžiulės riaušės, kuriose dalyvavo juodaodžiai ir indai. Buvo žuvusiųjų, degė automobiliai.
Aš gyvenau toliau nuo centro. Į mūsų gatvę atklydo juodaodžių gauja, pradėjo siaubti namus, viską daužyti.
Įsiveržė ir į namą, kuriame aš gyvenau. Riaušininkai daužėsi pirmajame aukšte, o aš gyvenau antrajame.
Puoliau skambinti į policiją, laukiau, kol sujungs su operatoriumi. Atrodė, kad praėjo ištisos valandos. Tuo metu girdėjau, kaip įsilaužėliai apačioje viską daužo beisbolo lazdomis, buvo neaišku, kada įsiverš į mano kambarį.
Kai pagaliau sujungė, supratau, ką reiškia kalbos barjeras, kaip sunku ne gimtąja kalba paaiškinti, kodėl kviečiu pagalbą.
Tada turėjau progą įsitikinti, kokia neefektyvi pagalbos kvietimo įranga.
