Maždaug taip interneto šmaikštuoliaiistorija-1009-2013-facebook-stiliumi/?fb_action_ids=10200420274894612&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map={%2210200420274894612%22%3A292389250883567}&action_type_map={%2210200420274894612%22%3A%22og.likes%22}&action_ref_map=[]"="">istorija-1009-2013-facebook-stiliumi/?fb_action_ids=10200420274894612&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map={%2210200420274894612%22%3A292389250883567}&action_type_map={%2210200420274894612%22%3A%22og.likes%22}&action_ref_map=[]"" target="_blank"> įsivaizdavo Lietuvos istoriją, jei ji būtų patalpinta socialiniame tinkle „Facebook“.
Valstybių sutartys ir rietenos šioje interpretacijoje virto draugystės pažadais ir komentarais po įrašais, o okupacijoms ir sąjungoms pavaizduoti pasitelkti romantiškus santykius patvirtinantys įrašai.
Tokius įrašus jau seniai pamėgo užsienio šalių interneto naršytojai, kurie sukūrė II Pasaulinio karo ir visos pasaulio istorijos facebook.com interpretacijas.
Visas šias istorijos interpretacijas sieja tie patys požymiai: užuominomis arba atvirai pateikiami realūs istoriniai įvykiai. Savo įrašuose juos paskelbia istorinės asmenybės arba šalys, dažniausiai kalbėdami buitine kalba, jaunimo žargonu.
Pakeičiama po įrašais įprastai rodoma data – minutes ir valandas pakeičia metai ir mėnesiai, kurie skaitytojui padeda geriau susigaudyti.
Dažniausiai istoriniai įvykiai nėra parašomi tiesiogiai – juos reikia suvokti iš užuominų ir būti bent šiek tiek susipažinusiam su istorija.
Lietuvos istorija „Facebook“ tinkle
Kaip ir tikroji rašytinė istorija, facebook.com Lietuvos istorijos versija prasideda nuo piligrimo Brunono.
„Turiu gerą produktą – krikščionybę. Daliju nemokamai. Yra daug privalumų prieš jūsų propaguojamą tikėjimą. Kas norit sužinoti daugiau – rašykit asmeniškai“,- rašo Brunonas.
Jam, kaip ir tikrovėje, tuoj pat pasiūloma „duoti į galvą“.
Po to seka karaliaus Mindaugo įrašai. Iš pradžių jis susigundo Romos popiežiaus siūlomu nauju tikėjimu, o vėliau paskelbia, kad „krikščionybė čiulpia“.
Komiškai pateikiama net kunigaikščio Margirio tragedija (užpulti kryžiuočių pilies gynėjai gynėsi, o kai baigėsi jėgos – nusižudė patys, ginklais arba šokdami į ugnį).
„Nervina tie kryžiuočiai. Užklupo po baliaus, gintis nėra nei jėgų, nei ginklų. Ir išvis – pas juos ir chebros daugiau, ir ginklai importiniai. Dar kažkoks durnius laužą vidury pilies užkūrė...“,- skundžiasi Margiris.
Po kelių šimtų metų ir kelių sąjungų bei sukilimų, į sceną įžengia vyskupas – blaivininkas Motiejus Valančius.
„Žmonės, gal baikim tiek gert? Jaučiu, nesąmonių prisidirbsim“,- perspėja M. Valančius.
Vėliau seka Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas, bei jos okupacijų laikotarpis.
Įrašų serija užbaigiama naujausių laikų Lietuvos istorija – nuo nušalinto prezidento Rolando Pakso skandalo iki „mergaitės“ istorijos.
Paskutinį įrašą šiame fiktyviame pasaulyje paskelbia dabartinis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
„Viskas, ką darė prieš tai buvusi valdžia buvo blogai. Mes sutvarkysim. Arba ne... Ir išvis – kaip paieška internete naudotis?“,- klausia premjeras.
