Tokios sėkmės nesitikėjo suomiai pusbroliai Niklas bei Mikaelis Hedai, kurių kompanijoje „Rovio“, buvo lemta gimti „Angry Birds“ žaidimui, daugybei žmonių padedančiui išsklaidyti nuobodulį važiuojant autobusu, skraidant lėktuvu ar per posėdžius darbe.
„Angry Birds“ pelnytai vadinamas populiariausiu ir sėkmingiausiu išmaniųjų telefonų žaidimu. Svaidyti piktuosius paukščiukus į po barikadomis besislepiančias žalias kiaules mėgsta dainininkai Kylie Minogue bei Justinas Bieberis ir Didžiosios Britanijos Premjeras Davidas Cameronas.
Rusijos Premjeras Dmitrijus Medvedevas juokavo, kad žaidimas padėjo daugeliui šalies valdininkų sugalvoti, ką veikti laisvalaikiu ar darbo metu.
Milijardas parsisiuntimų
Vos prieš mėnesį trečiąjį gimtadienį atšventusio žaidimo kūrėjai socialiniame tinklalapyje „Twitter“ neseniai pasigyrė, kad šiuo metu jau turi per 260 milijonų aktyvių “Angry Birds” vartotojų.
Įvairių žaidimo versijų visame pasaulyje buvo parsisiųsta daugiau kaip milijardą kartų. Pusė milijardo parsisiuntimų atlikta pirmąjį praėjusių metų pusmetį.
Vos buvo sukurtas žaidimas apie piktųjų paukščiukų nuotykius kosmose - „Angry Birds Space“, jis per du mėnesius buvo parsisiųstas 100 milijonų kartų.
Per pirmąją šių Kalėdų dieną „Angry Birds“ žaidimas buvo parsisiųstas per 8 milijonus kartų, o per visą šventinę savaitę (nuo gruodžio 22 iki 29 dienos) - 30 milijonų kartų!
Teigiama, kad kasdien visame pasaulyje žaisdami „Angry Birds“ žmonės praleidžia 300 milijonų minučių. Iš viso susprogdinta per tris trilijonus kiaulių. Į jas iššauta per 400 milijardų paukščiukų.
Statys filmą
Lapkritį „Rovio“ pristatė dar vieną žaidimo variantą - „Angry Birds Star Wars“, kurio anonsas kanale „You Tube“ jau buvo peržiūrėtas daugiau kaip 5 milijonus 130 tūkstančių kartų.
Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ „Angry Birds“ žaidžia daugiau kaip 10 milijonų žmonių. Žaidimas jau kurį laiką neapleidžia „Apple“ aplikacijų parduotuvės „App Store“ aukščiausių pozicijų ir „Rovio“ neša milžinišką pelną. Teigiama, kad „Rovio“ vertė yra pakilo iki 9 milijardų JAV dolerių.
O kur dar milijonai parduotų minkštų žaisliukų, priešpiečių dėžučių, saldainių, vaisvandenių, drabužių, avalynės, aksesuarų su žaidimo herojų atvaizdais.
Piktieji paukščiukai atsiranda ir mene, ant Lego kaladėlių, merginų nagų, tortų, keksiukų ar picų. Visame pasaulyje atidarinėjami tematiniai „Angry Birds“ atrakcionų parkai.
Ir tai dar ne viskas. Nuolat kuriamos naujos žaidimo versijos, o 2016 metais planuojama pristatyti „Angry Birds“ filmą, kurį turėtų prodiusuoti Johnas Cohenas, dirbęs ir su filmu „Ledynmetis“.
Pridegino kalakutą
Dabar piktieji paukščiukai siautėja ir kosmose. O iš pradžių žaidimo „Angry Birds“ veiksmas vyko Ramiojo vandenyno saloje. Čia piktųjų kamikadzių paukščiukų būrys laidyne atakavo kvailas žalias kiaules, pasislėpusias po lengvai sugriaunamomis užtvaromis.
Šis žaidimas paremtas fizika. Žaidėjas turi tinkamai nustatyti paukščiuko būsimo skrydžio trajektoriją ir pirštu įtempti laidynę taip, kad būtų pasiektas tikslas ir sugriauta kiaulių barikada. Žaidimas nesunkiai perprantamas ir tuo pačiu metu labai įtraukiantis.
Pusbroliai Mikaelis ir Niklas Hedai dabar gali mėgautis sukūrę sėkmingiausią iki šiol išmaniesiems telefonams skirtą žaidimą, vėliau pritaikytą ir kitoms platformoms. Tiesa, ši sėkmė atėjo neiškart.
Iš pradžių jie turėjo padėti kompanijai išgyventi krizę, mat 2009 metų pradžioje „Rovio“ buvo atsidūrusi ties bankroto riba. Vėliau reikėjo sukurti tobulą žaidimą, padaryti kiekvieną net mažiausią dalyką teisingai ir tai tęsti.
Iki „Angry Birds“ kompanija „Rovio“ sukūrė 51 žaidimą. Kai kurie jų buvo sėkmingai parduoti kitoms kompanijoms, tokioms kaip „Namco“ ir EA. Tačiau pusbroliai Hedai nusprendė, kad būtina sukurti ir žaidimą, kuris padėtų išpopuliarinti jų pačių prekės ženklą visame pasaulyje.
„Manėme, kad prireiks 15 žaidimų, kol rasime tinkamą“, - prisiminė trisdešimt dviejų metų Niklas.
Vieną vakarą, kovo pabaigoje, žaidimų dizaineris Jaakko Iisalo, kuris dirbo „Rovio“ nuo 2006 metų, parodė ekrano nuotrauką, kurioje buvo pavaizduotas žeme besivelkantis apskritų pieštų paukščių pulkas, tempiantis krūvą spalvotų luitų. Visi susižvalgė. Niklas prisiminė, kad paveiksliukas paliko didžiulį įspūdį.
Po aštuonių mėnesių Niklas pastebėjo savo motiną, kuri pridegino Kalėdų kalakutą, nes pernelyg užsižaidė „Angry Birds“.
„Ji nežaisdavo žaidimų, taigi supratau, kad tai yra tai, ko reikia“, - pasakojo Niklas.
Turi Galingąjį erelį
„Rovio“ kontora yra Suomijos Espo mieste, maždaug už dvidešimties minučių kelio mašina į vakarus nuo Helsinkio.
Prieš dvejus metus, kai kompanijoje lankėsi interneto dienraščio „Wired“ žurnalistai, čia virė darbas: grafikos dizaineris dirbo prie raudonojo paukščiuko ikonos - keitė jo kalėdinę kepurę į Valentino dienos kaspiną. Kita darbuotoja stumdė pelę stalu, svaidydama mėlynus paukščiukus ant naujojo lygmens blokų, ir atrodė nusivylusi, kad jie nekrito tinkamai.
„Rovio“ vadovauja trijulė: M. Hedas, kuris yra vykdantysis vadovas, jo pusbrolis Niklas, operacijų vadovas ir 44 metų Peteris Vesterbacka, prie kompanijos prisijungęs tik 2010 metų kovą ir žinomas kaip „Galingasis erelis“.
Tai titulas, parašytas ant Peterio vizitinės kortelės. Senamadiški laikraščiai jį mieliau vadina rinkodaros vadovu.
Taip pat pas kompanijoje dirba „paukščių užkalbėtojas“, „rinkodaros sparnažmogis“ ir „čiulbėtojas“.
Kai pirmą kartą „Wired“ pas juos lankėsi, keturiolikmetis berniukas iš Jutos išstūmė „Angry Birds“ iš pirmosios vietos su nauju žaidimu „Bubble Ball“.
„Taip jau yra buvę ir anksčiau. Na ir kas? - tuomet gūžtelėjo Mikaelis. - Aš žinau, ką mes esame paruošę ateičiai, tad per daug dėl to nesijaudinu“.
Abu Hedai žino kantrybės vertę: tam, kad per vieną naktį pasiektų „Angry Birds“ sėkmę, jiems prireikė aštuonerių metų.
Investavo milijoną
Mikaelis augo pakrantės mieste Vastoje ir persikėlė į Helsinkį būdamas septynerių. Jo tėtis Kajus buvo verslininkas, įkūręs keletą kompanijų, tarp jų „Trema“ - finansinį programinės įrangos verslą, kuris 2006 metais buvo parduotas privataus kapitalo įmonei už 150 milijonų JAV dolerių.
Niklas gyveno už 45 minučių kelio nuo Helsinkio.
Abu pusbroliai visada buvo artimi ir mėgo žaisti žaidimus. Vėliau jie ėmė svajoti patys kurti vaizdo žaidimus.
„Mes visada kalbėdavomės apie žaidimus ir stengdavomės pasiūlyti idėjų“, - prisiminė Mikaelis. 2003 metais kompanijos „Nokia“ ir HP paskelbė konkursą sukurti žaidimą pirmiesiems išmaniesiems telefonams, kurį laimėjo Niklas su dviem draugais. Tuomet kompanijai HP konkurse atstovavęs P. Vesterbacka ir pasiūlė vaikinams pradėti kurti žaidimus.
Po metų trijulė įkūrė kompaniją „Relude“ ir Niklas paprašė Mikaelio tapti jos vadovu. Mikaelis dvejojo: „Nemačiau, kaip ši kompanija uždirbtų pinigus, bet jaučiau, kad šitai buvo kaip tik tai, ką aš norėjau veikti“.
Tų pačių metų gale jie savo kompaniją pervadino į „Rovio“ (suomiškai - „laužas“) ir Mikaelio tėvas Kajus, kuris buvo ką tik pardavęs savo dalį įmonėje „Trema“, investavo milijoną eurų.
Kompanija pradėjo plėstis, bet greitai Mikaelį apėmė bloga nuojauta. „2004 metais buvo geri laikai: pasaulis atsigavo po „dot com“ burbulo sprogimo. Bet jaučiau, kad mes turėtume laikytis toliaregiškesnio požiūrio kurdami savo verslą. Nesinorėjo išpūsti dar vieno burbulo“, - pasakojo jis.
Mikaelio tėvas su tuo nesutiko. Jų požiūriai į „Rovio“| strategiją išsiskyrė ir 2005 metų viduryje sūnus paliko kompaniją.
Sėkmės raktas - „iPhone“
Mikaelio pasitraukimas sutapo su kita, reikšmingesne plėtra: naujojo „iPhone“ pasirodymu 2007 metais ir aplikacijų parduotuvės „App Store“ atsiradimu. Vietoje to, kad individualiai derėtųsi su telefonų gamintojais ir tiekėjais, žaidimų kūrėjai dabar galėjo pasiekti milijoninę auditoriją per vieną vienintelę kompaniją „Apple“.
Vienu šūviu buvo išspręsta paskirstymo problema, kuri trukdė Rovio. „iPhone atvėrė visą pasaulį. Turėjai vieną kontaktą ir paskirstymą po visą pasaulį“, - teigė Niklas.
Kai Mikaleis vėl prisijungė prie kompanijos 2009 metų pradžioje, jis ir Niklas ėmėsi kurti jos gelbėjimo planą.
“iPhone buvo itin konkurencinga aplinka. Pasiekus sėkmę čia buvo galima eiti į kitus išmaniuosius telefonus. Gerai pasirodžius ten, galima pereiti į kompiuterius, žaidimų konsoles ir toliau. Mes suplanavome tai iki atsirandant „Angry Birds“. Taigi nusprendėme, kad mums reikia užkariauti aplikacijų parduotuvę „App Store“. Bet kaip tai padaryti?“ - prisiminė Mikaelis.
Tai turėjo būti fizika paremtas žaidimas, kuriam žaisti nereikia specialių apmokymų. Užkrovimo laikas turėjo būti minimalus, kad vartotojas galėtų laimingas pažaisti vos minutę. Taip pat reikėjo ikonos, kuri išsiskirtų aplikacijų parduotuvėje.
Jaakko Iisalo, vyriausiasis „Rovio“ žaidimų dizaineris, turėjo pasiūlyti dešimt žaidimų idėjų iškart. 2009 metų kovą J. Iisalo atrado auksą.
„Tuose veikėjuose buvo kažkas ypatingo. Tie paukščiai neturėjo kojų ir negalėjo skraidyti. Ir jie buvo tikrai pikti. Mes ėmėme mąstyti, kodėl jie tokie pikti. Kaip tokie paprasti veikėjai, jie mus privertė nemažai pasukti galvas. Visame tame buvo kažkas magiško“, - neslėpė Mikaelis.
Kodėl kiaulės žalios?
Iš pradžių šis žaidimas visiškai skyrėsi nuo to, kokį mes žinome dabar. Kiekvienas spalvotas paukščiukas atitiko spalvotą bloką. Palietus bloką atitinkamas paukštis būtų skridęs ir jį sunaikinęs.
Po ekraną svaidomi paukščiai atsirado vėliau, bet skridimas buvo kontroliuojamas smūgiuojant pirštu pastatų kryptimi, užuot paleidus paukščius iš laidynės.
Vėliau atsirado ir kiaulės, kaip priežastis beprasmiam paukščių vykdytam pastatų griovimui. Iš pradžių jos buvo kaip neišraiškingi kleckai. Tuo metu pagrindinė žinių tema buvo kiaulių gripas, tad žaidimo kiaulės tapo liguistai žaliomis.
Per šešis mėnesius, kuriuos komanda praleido dirbdama prie šio žaidimo, jie sukūrė dar keturis žaidimus kitoms kompanijos.
„Kai tekdavo šauti iš paukščio tam, kad pratestuočiau žaidimą, netyčia įsitraukdavau ir pradėdavau žaisti 15 minučių, nors tuo metu penki vyrukai stebėdavo. Supratome, kad kūrėme kažką tokio“, - sakė Jaakko. Mikaelis sutiko: „Jautėme, kad kūrėme geriausią iki šiol savo žaidimą“.
Užkariauti Angliją
„Angry Birds“ buvo 52-asis „Rovio“ žaidimas. Aplikacijų parduotuvę „App Store“ jis pasiekė 2009 metų gruodį, bet pelningose anglakalbių rinkose tai buvo nesėkmė, arba taip buvo bent jau pirmuosius tris mėnesius.
„Rovio“ dėl to nesirūpino. „Mes labai anksti supratome, kad bus sudėtinga prasiveržti į tas rinkas. Taigi pasistengėme įtraukti mažesnes šalis“, - pasakojo rinkodaros vadovas Mattehw Wilsonas.
Galų gale jie pateko ir į didesnes rinkas turinčias aplikacijų parduotuves, kuriose paskelbė žaidimą per „Chillingo“, nepriklausomą žaidimų leidėją, kuris turėjo keletą sėkmingų žaidimų ir gerus santykius su „Apple“.
„Kai galėjome įrodyti, kad esame įvairiose parduotuvėse ir neiškritome, per „Chillingo“ kreipėmės į „Apple“ ir pasakėme: „Turime kai ką tokio“, - prisiminė M.Wilsonas.
2010 metų vasario 11 dieną „Apple“ sutiko reklamuoti „Angry Birds“ kaip savaitės žaidimą pagrindiniame Didžiosios Britanijos aplikacijų parduotuvės puslapyje. „Rovio“ ta proga sukūrė specialų filmuką, kurį paskelbė „You Tube“ kanale. Jis tapo vos antru „iPhone“ žaidimui skirtu anonsu. Tuo metu jį jau peržiūrėjo per 17 milijonų žiūrovų.
Kai žaidimas buvo pristatytas, aplikacija šoktelėjo iš maždaug šešišimtosios į pirmąją vietą aplikacijų parduotuvėje. „Pardavimai pasiekė kitą lygį. Buvo balandis, kai mes JAV užėmėme pirmąją vietą“, - prisiminė Mikaelis. Nuo to laiko ji nepajudėjo iš pirmojo dešimtuko. Tai buvo „Rovio“ hitas.
Vėliau „Angry Birds“ išsiplėtė į „Android“, kur jį parsisiuntė 20 milijonų kartų. 2011 metų sausį jis tapo viena iš „Apple Mac“ kompiuteriams skirtų aplikacijų, kurios jau pačią pirmąją savaitę buvo parduota 150 tūkstančių kopijų „App Store“ parduotuvėje ir taip iškart pasiekta pirmoji žaidimų sąrašo vieta.
Kai „Angry Birds“ pasiekė „GetJar“ - nepriklausomą mobiliųjų telefonų aplikacijų parduotuvę, dėl žaidimo paklausos užlūžo jos serveriai.
Ilja Laursas, „GetJar“ vadovas, sakė, kad jų platforma sukurta taip, kad būtų pajėgi atsilaikyti triskart didesnę nei numatyta paklausą. „Angry Birds“ numatytą paklausą viršijo septynis kartus.
Panaudojo klientų idėjas
„Rovio“ kompanija sukūrė aktyvius, besitęsiančius ryšius su klientais. Jie siūlo nuolatinius žaidimo atnaujinimus nemokamai tam, kad žmonės nesiliautų žaisti ir kalbėti apie produktą.
„Mūsų žaidimas yra puikus bendravimo su klientu būdas“, - sako Mikaelis.
Komanda pasiryžo atsakyti į kiekvieną „Twitter“ žinutę ar gerbėjo laišką, kurį gauna. Be to, jie įtraukė gerbėjų sukurtus lygius ir aptarė jų pasiūlytas idėjas dėl naujų paukščių. Tarp pasiūlymų buvo ir feniksas, kuris padega barikadas.
Anot jo, „Angry Birds“ tapo lietimui jautriam ekranui skirtu žaidimu. Bet „paukščiai“ nėra tik linksma pramoga.
Tiesą sakant, tai išmokė daugelį „iPhone“ išmaniųjų telefonų turėtojų naudotis jų turimais žaisliukais. Jamesas McQuiveyus, dirbantis skaitmeninių pramogų analitiku tyrimų kompanijoje „Forrester“, sakė: „Mes tik dabar išmokstame, kaip elgtis su lietimu valdomais kompiuteriais. Tai tokia intuityvi patirtis, kad mes jaučiame to alkį. „Angry Birds“ moko gilią jūsų smegenų dalį ir apdavonoja jus kaskart, kai tik pasiseka“.
Ne taip seniai mokslininkai paskelbė ir naujus savo tyrimų rezultatus: tie, kas kasdien žaidžia žaidimą „Angry Birds“, tampa išradingesniais ir geresniais darbuotojais. Esą panašūs žaidimai gali padėti greičiau atsigauti nuvargus ir labiau susitelkti į darbą.
Žaisti už kiaules
„Rovio“ sukūrė ir naujovišką verslo modelį. „Mes „iPhone“ pagalba pamatėme, kad mokamas turinys veikia“, - sakė P. Vesterbacka. „Angry Birds“ žaidėjai sumoka už pradinį parsisiuntimą, o „Rovio“ nuolat žaidimą atnaujina.
Tačiau kompanijos atstovai taip pat pastebėjo, kad su „Android“ operacine sistema mokamas turinys neveikė, taigi ėmėsi reklamų išlaikomo modelio. Tai neša beveik tokį pat pelną, kaip ir aplikacijos pardavimas.
2010 metų gruodį jie pristatė Didįjį erelį („Mighty Eagle“), paukštį, kurį galima nusipirkti ir kuris išvalo kiekvieną lygį. Nebrangus erelis buvo parsisiųstas daugiau kaip du milijonus kartų ir beveik nieko nekainavo „Rovio“.
Be to, pernai rugsėjį buvo pristatytas naujausias žaidimas „Bad Piggies“, kurį galima sužaisti iš kiaulių perspektyvos. Užuot naikinę kiaules dabar žaidėjai gali padėti joms pavogti kiaušinius.
Taip pat kompanija sukūrė blogų kiaulyčių „Bad Piggy“ banką - mobiliųjų telefonų apmokėjimo sistemą, leidžiančią vartotojams pirkti su žaidimu susijusius pirkinius vos vienu mygtuko paspaudimu, užuot kaskart įvedinėjus kreditinės kortelės duomenis. Tai pastangos užsidirbti iš „Android“ vartotojų, kurie nusiteikę mokėti už žaidimą be reklamų.
Naujieji „Disney“
„Rovio“ gerai išnaudoja mobiliųjų programėlių ekonomiką, kuri, pasak telekomo industrijos kompanijos „Juniper Research“ analitikų, 2015 metais bus verta 30 milijardų dolerių.
Bendrovė „Electronic Arts“ teigė, kad mobiliųjų žaidimų verslas šiemet bus vertas 4,5 milijardo JAV dolerių. Dalis to atiteks kompanijai „Rovio“.
„Mes ruošiame integruotą pasilinksminimo frančizę, kur prekės, žaidimai, filmai, televizija, animaciniai filmai ir komiksai bus apjungti kartu. Tai bus kaip Disney 2.0“, - prieš dvejus metus sakė P. Vesterbacka.
Tinklaraščio „Wired“ žurnalisto nuomone, tai - milžiniškos pretenzijos, bet Mikaelis Hedas sakė: „Pažiūrėkite, kaip prasidėjo „Disney“: „Garlaivis Vilis“ sukūrė Peliuką Mikį. Vėliau jie pridėjo daugiau veikėjų. Galite matyti tą pačią kryptį ir šiandien, tačiau viskas vyksta daug daug greičiau. Kiti prekės ženklai susikurdavo pripažinimą per dešimtmečius, mes tai padarėme per metus“.
