Robotizuota ranka, valdoma paciento proto. Pitsburgo universiteto neurobiologijos departamento 13 savaičių darbas su 52-ejų paciente Jan Scheuermann nenuėjo veltui. Komanda implantavo moteriai du mikroelektrodus smegenų žievės dalyje, atsakingoje už visų galūnių judinimą.
Svetimkūnis prisitaikė greičiau nei tikėtasi. Jau kitą dieną Jan galėjo po truputį naudotis savo naująja ranka-robotu, o baigiantis tryliktai savaitei ji atliko sudėtingas užduotis ir septynių dimensijų judesius - visai kaip tikra ranka.
Robotas, galintis įveikti kliūčių ruožą. Vaizdo įrašas kalba pats už save. DARPA sukūrė kovinį robotą, galintį pereiti kliūčių ruožą. Juokaujama, kad vos tik robotas išmoktų visa tai atlikti be laidų, žmonijai tikriausiai būtų galas. DARPA jau kurį laiką dirbo tobulindama robotus, galinčius sekti žmones ir bėgti taip greitai kaip gepardas – greičiausias pasaulyje žinduolis.
Šilkas, tvirtesnis už plieną. Vajomingo universiteto (JAV) mokslininkai genetiškai modifikavo šilkverpius, kad šie gamintų šilką, kuris būtų stipresnis už plieną. Šis puikus atradimas bus naudingas net kelioms sritims- tvirtesni medicininiai audiniai, natūraliai suyrantis plastiko pakaitalas ir neregėtai lengvi šarvai kariuomenei.
Nufotografuota DNR. Elektroniniu mikroskopu mokslininkas Enzo di Fabrizio ir jo komanda Italijos Technologijų institute Genujoje užfiksavo pirmuosius istorijoje DNR spiralės kadrus.
Nematomas apsiaustas. Britų Kolumbijos (Kanada) kompanija „HyperStealth Biotechnology“ JAV ir Kanados kariuomenėms pademonstravo savo naujausio išradimo prototipą – audinį, kuris paverčia žmogų nematomu.
Medžiaga, vadinama „Quantum Stealth“, atspindi šviesos bangas aplink dėvintįjį apsiaustą be jokių baterijų, veidrodžių ar kamerų. Audinys ne tik apgauna žmogaus akis, bet yra neperregimas ir infraraudonaisiais spinduliais, tad užtikrina visišką slaptumą.
Purškiama oda. „ReCell“, sukurtas kompanijos „Avita Medical“ yra tikras atradimas smarkiai nudegusiems pacientams. Gydymui naudojamas maždaug pašto ženklo dydžio odos gabalėlis iš nukentėjusiojo – oda tame plotelyje atrodo tarsi nubrozdinta. Šis mėginys yra sumaišomas su fermentais, gautais iš kiaulių, ir purškiamas ant nudeginto odos ploto. Kiekvienas mažytis taip „persodintos“ odos plotelis išsiplečia beveik iki knygos puslapio dydžio vos per savaitę. Kadangi persodinama oda yra paties paciento, atmetimo galimybė yra minimali.
Pasiektas giliausias vandenyno taškas. Jamesas Cameronas – pirmasis žmogus, pasiekęs Mariano įdubos dugną. Būdama 11 kilometrų gylio įduba iki šiol veikiausiai buvo labiau nepažįstama vieta mokslininkams nei kai kurios planetos.
Į gelmę nusileista vienviečiu povandeniniu laivu, pavadintu „vertikalia torpeda“ ir tyrinėjimams paimta dugno pavyzdžių.
Kamieninės ląstelės prailgins gyvenimą visu šimtu metų. Pitsburge, Regeneracinės medicinos institute, buvo atliktas daug žadantis eksperimentas. Kai greitai senstanti suaugusi pelė, normaliai gyvenanti 21 dieną, gavo kamieninių ląstelių iš jaunesnių pelių injekciją, rezultatai buvo pribloškiantys.
Injekcija buvo padaryta likus keturioms dienoms iki numatomos pelės mirties ir ši ne tik nemirė po keleto dienų, bet ir išgyveno triskart ilgiau negu įprasta jos rūšiai, t.y. net 71 dieną. Jei eksperimentas pavyktų su žmonėmis, tai reikštų, kad vietoj 80-ies būtų galima išgyventi apie 200 metų.
Trimatis spausdintuvas, statantis namus. Trimačiai spausdintuvai – įrengimai, skaitmeninį daikto dizainą paverčiantys tikru daiktu. Nuo šiol šie aparatai gali „atspausdinti“ ne tik batus, papuošalus, gitaras ar kitus smulkesnius daiktus, bet ir pastatus.
„D-Shape“ spausdintuvas, sukurtas Enrico Dini, pajėgus sukurti dviaukščius namus – su kambariais, laiptais, vamzdžiais ir pertvaromis. Nors aparatas naudoja tik smėlį ir neorganinę jungiamąją medžiagą, rezultatas patvarumu nenusileidžia gelžbetoniui, o pastatas atrodo tarsi iš marmuro. 16. Toks statybų procesas trunka keturis kartus trumpiau nei įprastos statybos, nes gali būti vykdomas be specialistų žinių bei gebėjimų.
Mašinos, kurioms nereikia vairuotojų. Viešėdami JAV neturėtumėte labai nustebti išvydę automobilį, prie kurio vairo niekas nesėdi - automobiliai visiškai valdomi autopilotu jau pripažinti teisėtais eismo dalyviais Nevadoje, Floridoje ir Kalifornijoje.
„Google“ pradėjo bandyti šias mašinas 2012-ųjų pradžioje ir jau gegužę Nevada buvo pirmoji valstija, jas įteisinusi. Per visą laiką dvi avarijos, į kurias pateko tokie automobiliai, įvyko tuomet, kai jos buvo valdomos vairuotojo.
„Voyager I“ paliko Saulės sistemą. Paleistas 1977-aisiais, „Voyager I“ dabar yra pirmasis žmogaus pagamintas objektas, išskirdęs už Saulės sistemos ribų. Iš pradžių buvo numatyta, jog aparatas turės atsiųsti vaizdus iš Saturno ir Jupiterio, tačiau NASA mokslininkai greitai suprato, kad galiausiai jis išskris į didžiąją kosmoso nežinomybę.
Į „Voyager I“ buvo įmontuotas įrašas su įvairiausiais garsais nuo muzikos iki banginių šauksmo ir pasisveikinimais 55 kalbomis.
3D spausdintuvu sukurtas žandikaulio protezas. Tai dar vienas medicinos stebuklas – nors tai pirmasis toks atvejis, kai pagamintas individualus protezas, tačiau neatmetama galimybė ateityje tokiu būdu „spausdinti“ daugiau kaulų implantų, kurie atitiktų natūralius paciento kaulus, o kada nors gaminti ir naujus raumenis bei organus.
Planeta, laisvai skriejanti erdvėje. Iki 2012-ųjų mokslininkai žinojo, jog planetos yra dangaus kūnai, tvarkingai skriejantys aplink žvaigždes. Tačiau pasirodė planeta CFBDSIR2149. Ji sveria nuo keturių iki septynių kartų daugiau nei Jupiteris ir yra pirmasis žinomas laisvai erdvėje skrajojantis dangaus kūnas, nesisukantis aplink jokią žvaigždę.
Beždžionės, sukurtos iš dvigubų embrionų. Mokslininkai atliko eksperimentą su bengališkosiomis makakomis – šešis skirtingus beždžionių embrionus sujungė poromis ir gavo tris jauniklius – chimeras.
Anot projektą vykdžiusio daktaro Mitalipovo, „ląstelės niekuomet nesusijungia, tačiau jos laikosi ir veikia drauge, formuodamos audinius ir organus. Embrionai sujungti siekiant geriau suprasti tam tikrų genų vaidmenį embriono vystymesi ir žmonių genų mutacijas.
Dirbtiniai lapai, gaminantys elektrą. Mokslininkas Danielis G. Nocera iš gana nebrangių medžiagų sukūrė pirmuosius pasaulyje praktiškus dirbtinius lapus. Jie veikia mėgdžiodami fotosintezės procesus, tačiau galutinis produktas yra ne deguonis, o vandenilis, kuris gali būti surenkamas ir naudojamas elektrai gaminti.
„Google“ akiniai. „Google“ pristatė filmuką, kuriame pateikė savo ateities viziją. Su „Google“ akiniais „Goggles“ juos nešiojantis žmogus kasdieniame gyvenime yra lydimas prieš akis nuolat pasirodančios informacijos.
Akiniai valdomi balsu ir pagal tai, kur žiūri naudotojas, bei pateikia su vaizdais susijusią informaciją, jais, neatitrūkstant nuo realybės, galima naršyti tinkle, filmuoti ir atlikti kitas operacijas, kurias dabar darome prie kompiuterių ekranų.
Atrasta Higso bozono dalelė. Tarptautinis tyrimų centras CERN pernai patvirtino, kad pagaliau atrado dalelę, kuri atitinka hipotetinį Higso bozoną. Mokslininkams tai reiškė, jog gali būti tam tikras Higso laukas, panašus į elektromagnetinį lauką. Atradimas papildo Didžiojo sprogimo teoriją ir leidžia suprasti, kaip dalelės įgauna masę.
Lanksčios ir nebrangios saulės baterijos. Šis išradimas veikiausiai greitai pakeis iškastinį kurą. Kainuojantis perpus pigiau nei pigiausios šiandieninės saulės baterijos „Twin Creeks‘ Hyperion“ naudoja ypatingą jonų technologiją, veikiančią vaflių lakšto plonumo lanksčias saulės baterijos plokšteles. Rezultatas – perspektyvus sprendimas masinei elektros gamybai, kuri kainuotų apie 1 litą už vatą.
Atrasta deimantų planeta. Tarptautinė tyrėjų komanda pernai atrado egzoplanetą (planetą, nesančią Saulės sistemoje), sudarytą iš deimantų. Planeta yra tik apie penkis kartus didesnė už Žemę, o jos masė beveik kaip milžino Jupiterio. Atsižvelgdami į tokią didelę masę ir į jos padėtį (planeta yra itin arti savo žvaigždės), mokslininkai daro išvadą, kad ši egzoplaneta yra iš kristalizuotos anglies - deimantų.
Akių implantai, grąžinantys regėjimą akliesiems. Jungtinėje Karalystėje dviem akliems vyrams per aštuonias valandas trukusią operaciją buvo suteikta galimybė vėl matyti.
Įsodintiems implantams, kitaip nei elektroniniams, nereikalingas papildomas energijos šaltinis. Implantų dėka, metų metus gyvenę tamsoje, vyrai jau po keleto savaičių ėmė matyti daiktų kontūrus ir spalvotus sapnus, smegenims po truputį prisitaikant prie svetimkūnio, pakeitusio natūralius šviesos receptorius.
Sužymėti žydinčių augalų DNR. Velsas sukūrė brūkšninius kodus visų šalies žydinčių augalų rūšių DNR. Nacionalinio botanikos sodo tyrimų vadovybė sukūrė visų 1143 rūšių duomenų bazę. Panaudojus daugiau kaip 5700 brūkšninių kodų, augalai dabar gali būti atpažinti iš jų sėklų, šaknų, medienos ar žiedadulkių nuotraukų.
Projekto tikslas – padėti tyrinėtojams sekti tokius reiškinius, kaip bičių migracija ar tai, kaip augalų rūšys plinta naujose vietovėse. Tikimasi galiausiai sukurti tiek augalų, tiek gyvūnų rūšių visame pasaulyje duomenų bazę.
Lankstus stiklas. Sukurtas be galo lankstus stiklas „Willow“, leisiantis gaminti lenktų ar net apvalių formų elektroninius prietaisus. Sukurtas Niujorko kompanijos „Corning“, lankstaus stiklo prototipas buvo pademonstruotas pramonės ir prekybos parodoje Bostone. Vos 0,05 milimetro storio stiklas yra toks pat plonas, kaip popieriaus lapas.
Pirmasis komercinis erdvėlaivis nuskridęs į Tarptautinę kosminę stotį. Krovininis kosminis laivas „Dragon“, priklausanti bendrovei „SpaceX“, pernai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi ir, manoma, atvėrė kelią kosminių pervežimų paslaugų pradžiai.
NASA robotizuoti „išoriniai skeletai“. Robotizuotas išorinis skeletas X1 nesveria nė 26 kilogramų ir turi keturias motorizuotas bei šešias pasyvias jungtis - sąnarius.
Šis savotiškas šarvas atlieka dvi pagrindines funkcijas: gali varžyti judesius, taip padėdamas astronautams mankštintis kosminėje erdvėje, arba palengvinti judėjimą – pavyzdžiui, padėti vaikščioti žmonėms paralyžiuotomis kojomis.
Įsilaužta į žmogaus smegenis. Mokslininkai atskleidė, kokios iš tiesų pažeidžiamos yra žmogaus smegenys. Prijungę elektroencefalografą prie žmogaus galvos ir programinės įrangos, jie stebėjo neuronų veiklą ir taip galėjo atpažinti kažką panašaus į PIN kodą.
Keletas JAV universitetų nerimauja dėl šio išradimo, nes įrodė, jog taip įmanoma ne tik padėti, pavyzdžiui, psichinių sutrikimų turintiems ligoniams, bet ir ištraukti visą informaciją apie žmogų.
Atrasta planeta su keturiomis „Saulėmis“. Aptikta mėgėjų astronomų, ši planeta juda net aplink dvi artimas žvaigždes, o šios savo ruožtu sukasi aplink kitas, kiek tolimesnes žvaigždes.
Planeta yra maždaug Neptūno dydžio ir labiausiai mokslininkus domina, kaip šis dangaus kūnas tiesiog nesuskyla į dalis, plėšomas stiprios kelių žvaigždžių gravitacinės jėgos.
Kompiuteriniai žaidimai - iš ekrano į jūsų kambarį. „Microsoft“ užpatentavo išradimą, kurio esmė yra visą jūsų kambarį paversti žaidimo lauku – be įprastinio video žaidimo ekrane, projektorių pagalba vaizdai persikels aplink žaidėją, ištrindami ribas tarp realios ir kompiuterinės erdvės.
Parengė Evelina Kurklietytė
