1. Kinai puola. „Microsoft“ teigia apsigynusi
Penktadieni „Microsoft“ prisipažino, kad ir į šios kompanijos biuro kompiuterius buvo įsilaužta tos pačios kibernetinės atakos, kuri sukėlė problemų „Facebook“ bei „Apple“, metu. Ilgą savo tylėjimą „Microsoft“ aiškina vykdytu tyrimu.
„Tyrimo metu aptikome, kad nepageidaujama programine įranga buvo užkrėsta maža dalis kompiuterių, tarp jų ir esantys mūsų „Mac“ verslo padalinyje. Virusų įdiegimo technologija buvo analogiška tai, kurią aprašė kitos kompanijos“, – komentuodama ataką nurodė „Microsoft“.
Ataskaitoje kompanija nurodė, kad piratų ataka tikrai vykdyta iš Kinijos ir tai nėra joks siurprizas. Pati ataka pademonstravo šiuo metu kylančių grėsmių tendencijas.
„Nuolat peržiūrime savo saugumo nuostatas ir skyrėme papildomų žmonių bei technologijų, kad ateityje išvengtumėme neteisėto įsilaužimo į mūsų tinklą. Neturime jokių duomenų, kad būtų kažkaip pakenkta mūsų klientų duomenims, o tyrimą tęsiame toliau.“
Iš esmės pranešimas visiškai toks pats, kokius jau anksčiau pateikė „Apple“ ir „Facebook“. Visi taip pat vieningai tvirtina, kad jokie duomenys nebuvo pavogti, jog darosi net šiek tiek neramu.
Dar įdomiau, kad „The New York Times“ pasamdyti saugumo ekspertai „Mandiant“ atsekė, jog dauguma atakų prieš pasaulio kompanijas vykdžiusi kinų programišių grupuotė APT1 bazuojasi „tiksliai tame pačiame taške“ Šanchajuje, kaip ir Kinijos armijos grupė 61398. Negana to, „Mandiant“ nurodė, kad sunku patikėti, jog be valstybės paramos kažkas galėtų vykdyti tokias brangias ir ilgalaikes operacijas – APT1 siejama mažiausiai su 141 kompanijos atakomis, vykdomomis nuo 2006 m. Be to, grupė neapsiriboja vienu išpuoliu, dažniausiai vis grįždama prie tų pačių dominančių taikinių.
Aišku, Kinijos pareigūnai tokius kaltinimus neigia, o tyrėjų pareiškimus vadina „neprofesionaliais“. Kinija teigia, kad tai JAV užsakyta falsifikacija, siekiant įteisinti dar griežtesnę šalies blokadą elektroninėje erdvėje. Kas teisus, kol kas spėlioti anksti – pavyzdžiui, „Bloomberg“ šaltiniai jau kalba, kad „Apple“ ir „Facebook“ atakos vyko iš Rytų Europos. Mat bent jau vienas atakose dalyvavęs serveris priklauso Ukrainos kompanijai. Ar tik neliksime kalti mes?
2. „Google“ kompiuteris „Chromebook Pixel“
Tenka pripažinti, kad tai – vienas keisčiausių kompanijos „Google“ projektų. Ekspertai seniai kraipo galvas, nesuprasdami, kam „Google“, sukūrusiai ir vystančiai sėkmingą operacinę sistemą „Android“, reikia eikvoti jėgas mėginant prikelti ne tokį jau ir patrauklų „Chrome OS“ projektą. Atrodytų, kam gali prireikti operacinės sistemos, kuri iš esmės yra interneto naršyklė? Tiesa, dabar bent jau įgijusi šiokią tokią failų tvarkymo sistemą, ji vis tiek tampa visiškai bejėgė atsijungus nuo tinklo.
Tad nenuostabu, kad ligi šiol visi gamintojai švelniai tariant atsainiai žiūrėjo į šią operacinę sistemą. „Acer“, „Samsung“, HP ir kiti pagamino vieną kitą nešiojamą „Chromebook“ kompiuterį, tačiau tai buvo neišvaizdūs ir pigūs įrenginiai be jokių pretenzijų. Dabar „Google“ nutarė viską pakeisti – pirmasis pačios kompanijos rinkai pasiūlytas nešiojamas „Chrome“ kompiuteris stulbinančiais techniniais parametrais ir konstrukcijos solidumu lenkia geriausius „Apple“ gaminius.
12,85 colių įstrižainės, lietimui jautrus, Gorilla Glass apsaugotas 2560x1700 raiškos ekranas turi didesnį taškų tankį negu išgirtieji „Retina“ – 239 ppi. Ekrano forma (3:2) specialiai pritaikyta patogesniam interneto naršymui. Pirmojo „Chrome“ sistemos kompiuterio su „Intel Core i5“ procesoriumi baterija veikia penkias valandas.
Tiesa, RAM atmintinė tik 4 GB, o ir vidinė atmintis, kaip būdinga debesų kompiuteriui, visai maža – 32 arba 64 GB. Tiesa pirkėjai tris metus galės nemokamai naudotis 1 TB „Google Drive“ debesies atmintine, tad lyg ir nėra ko jaudintis. Be to, kompiuteris parduodamas su įdiegtu „QuickOffice“, tad tekstą rinkti bus galima ir neprisijungus prie interneto.
Visa kita atrodo kaip tipiškame prabangiame kompiuteryje – apšviečiama klaviatūra, 2 USB 2.0 lizdai, SD kortelių skaitytuvas, HD kamera ir t.t. Deja, kaina irgi kaip prabangaus kompiuterio – pigesnis, tik wi-fi modelis, kainuos 1300 dolerių, aprūpintas 4G antena – 1450 dolerių.
„Tai kompiuteris aktyviems debesų kompiuterijos naudotojams“, – mėgina motyvuoti savo, balandžio mėnesį parduotuves pasieksiantį, gaminį „Google“. Tačiau pradedant tuo, kad „Chrome“ kol kas visai nepritaikyta liečiamiesiems ekranams, baigiant tuo, kad už panašią sumą galimą nusipirkti puikų „tikrą“ kompiuterį, toks teiginys kelia abejonių.
Drąsus žingsnis, kuris gali baigtis, kai prabangus žaislas parduotuvių lentynose pasidengs storu dulkių sluoksniu.
3. „Sony“ pristatė „PlayStation 4“
Keisčiausia, kad Niujorke surengto naujosios žaidimų konsolės pristatymo metu, pačio žaidimų kompiuterio „Sony“ niekam taip ir neparodė. Pažadėjusi, kad parduotuves jis pasieks iki „2013 m. švenčių sezono“, kompanija netgi nepasivargino nurodyti būsimos gaminio kainos. Kita vertus – kam tai svarbu, jei funkcijos pasirodys patrauklios?
Apie techninę įrangą informacija skurdoka – aišku, kad įrenginy bus x86 architektūros procesorius, 8 GB aukšto greičio bendroji atmintis, taip pat ir kažkokia vidinės atminties laikmena. Pristatyme daugiau buvo kalbama apie naujas funkcijas ir „daugiamatę žaidėjų patirtį“, bei tai, kad gaminys „viršys didžiausias žaidėjų viltis“.
Pirmiausia PS4 gavo smarkiai atnaujintą valdymo pultą, pavadintą „DualShock 4“. Sumažintas signalo užlaikymas ir patogesni bei geriau reaguojantys mygtukai – tik dalis patobulinimų. Pulte įmontuotas lietimui jautrus paviršius, ausinių lizdas ir dalinimosi mygtukas.
Dalinimosi funkcija gana įdomi – ji leidžia tiesiogiai transliuoti savo žaidimą „Facebook“, tad draugai galės dalyvauti jame lyg stovėtų už nugaros. Be to, rašyti savo patarimus, o reikalui esant ir perimti valdymą bei padėti įveikti sudėtingesnį lygį. Taigi, PSN draugų ratas taps kur kas svarbesnis ir galės labiau įtakoti žaidimą.
Kitas periferinis įrenginys – erdvinio vaizdo kamera, kuri galės nustatyti, kaip toli nuo jos yra vienas ar kitas objektas.
Daugelyje žaidimų teks naudoti tikrą savo vardą, nors ir susikurtos asmenybės galės veikti ten, kur reikia privatumo. Tačiau žaidžiant tikru vardu - žaidimai taps jūsų socialinio gyvenimo dalimi. Specialios aplikacijos leis sekti savo žaidimo pasaulį iš bet kur. Taigi, PS4 žaidimus bus galima valdyti per atstumą naudojant „PS Vita“ – „Sony“ siekia, kad visi žaidimai galėtų būti žaidžiami abiem įrenginiais.
Beje, kaip tik žaidimų gausa naujajai konsolei „Sony“ pasirūpino – pažadėti „Final Fantasy“, „Watch Dogs“, „Destiny“, „Diablo III“ ir daug kitų žinomų bei populiarių gražaus laiko gaišinimo priemonių.
4. Dėvima pelytė „Mysectro 3D“
Pirmą kartą „dėžutę su mygtuku“ pasauliui 1968 m. parodė Douglas C. Engelbartas. Nuo to laiko kompiuterio pelytės technologijos smarkiai pakito, tačiau vienas dalykas liko tas pats – tai stalu slankiojantis įrenginys, kurį judiname ranka. Tiesa, mėginimų sugalvoti kažką naujo buvo nemažai, bet jie neprigijo, tad klausimas ar prigis ir ši „Mycestro 3D“ pelytė, kurią derėtų vadinti žiedeliu.
Belaidė pelė užmaunama ant rodomojo rankos piršto ir įjungiama paspaudus ją nykščiu. Du metus dizainerio Nicko Mastandrea kurtas prototipas naudoja 3D erdvės atpažinimo technologiją, tad jokio specialaus lietimo paviršiaus jam nereikia. Tai išties gerokai pagelbėtų tiems, kas mėgina rasti vietos savo pelytei sausakimšame traukinyje ar kavinėje.
Įrenginys reaguoja į rodomojo piršto judesius, o naujoviškos pelės šone nykščio pusėje įrengtas lietimui jautrus paviršius. Pelytė „Mycestro“ pradeda veikti tik tuomet, kai nykščiu tą paviršių liečiate, todėl drąsiai galima rinkti tekstą ir net teptis sumuštinį jos nenusiimant – neaktyvuota pelė neveiks. Nykščiui palietus paviršių pelytė pradeda veikti. Visi mygtuko paspaudimai atliekami tiesiog paslenkant nykštį lietimui jautriu paviršiumi, be to galima suprogramuoti asmenines komandas, kurios bus inicijuojamos tam tikrais judesiais.
Šiuo metu renkanti lėšas „Kickstarter“ platformoje kūrėjų komanda tikisi, kad naujoji pelytė pirkėjus pasieks šių metų rudenį ir kainuos nuo 79 iki 99 dolerių. Nepigu, tačiau Žiedų valdovo žiedas dar ne tiek buvo vertas!
5. Pasaulis pro „Google“ akinius
Praėjusią savaitę „Google“ pagaliau nutarė pademonstruoti visam pasauliui, ką mato ir jaučia žmogus dėvintis paslaptinguosius kompanijos akinius. Sukurta svetainė, kurioje aiškiai parodytos akinių funkcijos, jų patogumas ir net suteikta galimybė dalyvauti konkurse, kuriame galėtumėte gauti galimybę tuos akinius nusipirkti pirmieji
Valdyti akinius galima tiesiog balso komandomis – pasakai „OK, Glass“ ir jie įsijungia. Veikiantys akiniai gali fotografuoti, filmuoti, naudodamasis jais gali ieškoti atsakymų „Google“, jie parodys priminimus apie kalendoriuje įvestus įvykius, jų pagalba galima dalintis viskuo, ką matai.
Ekraniukas sumontuotas kiek aukščiau dešiniosios akies, tad ten rodomas vaizdas niekada neatsidurs prieš akis, tačiau bus pakankamai aiškus, kad, pavyzdžiui, naudotume navigacijai. Kaip jau anksčiau sakė vienas „Google“ įkūrėjų, akiniai turi ir automatinio fotografavimo funkciją, kuomet nuotrauka daroma kas 5 sekundes.
Taigi, jei turite gerą idėją, kam juos dar galima panaudoti, 50 žodžių aprašykite ją „Google“ kompanijai ir gal laimėsite galimybę juos nusipirkti. Tiesa, numatoma kaina be mokesčių – 1500 dolerių. Hmm, galima ir palaukti.
