Viskas tiesiog iki kvailumo paprasta. Kokia slaptažodžiu apsaugota paslauga internete besinaudosi, kiekvienas tiekėjas priverstas numatyti galimybę, kad vartotojas tą slaptažodį užmirš. Negana to, kiekvienas priverstas numatyti, kad vartotojas užmiršęs seniai susikurtą slaptažodį, senokai atsisakė ir to elektroninio pašto, kurį nurodė užsakydamas paslaugą. Taigi, tenka numatyti būdą, kaip žioplam žmogui atgauti savo paskyrą.
Štai čia ir išlenda kadaise sugalvotas apsaugos metodas, kurio ligi šiol, kažkodėl, daugelis portalų nekeičia – klausimas, į kurį atsakyti gali tik tu. O šis kabliukas, tenka pripažinti, per silpnas, kad šiais laikais sulaikytų net ne patį intelektualiausią išsigimėlį, užsimaniusį pažaisti tavo gyvenimu.
Nagi, pažiūrėkime, kaip viskas vyksta atkuriant „Facebook“ paskyrą.
1. Kreipiatės į „Facebook“ ir pasakote, kad užmiršote savo slaptažodį.
2. Iš jūsų prašo elektroninio pašto adreso, o jūs sakote, kad užmiršote ir jį.
3. Jums užduodamas kadaise pasirinktas apsaugos klausimas, atsakę į jį gaunate teisę nurodyti kitą elektroninio pašto adresą.
4. Į naująjį elektroninį paštą nusiunčiamas pasirinktas slaptažodis.
5. Prisijungiate prie „Facebook“ paskyros, kurios slaptažodį buvote pamiršęs.
Vienintelė bėda – visa ši šarada yra tiesiog bukaprotiškai paprastai apeinama. Problemos esmė elementari – apsaugoti jus turintis asmeninis klausimas parenkamas iš tų pačių tipinių numatytų, o pats žmogus jo susikurti negali.
„Kokioje gatvėje augote?“, „Pirmojo jūsų kačiuko vardas“, „Geriausio studijų laikų draugo vardas“, „Pirmojo automobilio markė“, „Mergautinė mamos pavardė“ ir t. t. Žodžiu, garantuotai visi panašius klausimus gavote, visi įrašėte kažkokius atsakymus, kuriuos turėsite surinkti, jei pamiršite slaptažodį.
Kadaise tai, matyt, buvo puiki idėja – net užmiršę viską, mamos mergautinę pavardę juk prisiminsite? Tačiau kadaise nebuvo socialinių tinklų, o žmonės visam pasauliui neplepėjo apie savo gyvenimus ir neviešino biografijų. Deja, dabar kiekvienas užsispyręs kvailys tokius lengvai nuspėjamus klausimus apie jus gali rasti „Google“, arba tiesiog atspėti.
Pirmoji mokytoja? Kada jis ten pradėjo lankyti mokyklą? Aha, 1972 m., tokia ir tokia vidurinė. Kas ten mokytojavo? Aha – trys bandymai. Koks pirmo kačiuko vardas? Murklys, Pūkis, Meškutis, Sniegutis? Nagi, paieškokime, ar savo „Facebook“ niekada kam nors to nepasakojo? Mamos mergautinė pavardė išvis kelia juoką.
Taigi, būtų logiška, kad „Facebook“ ir kitos tokią apsaugą naudojančios svetainės bei elektroninio pašto tiekėjai leistų pačiam susigalvoti apsauginį klausimą ar bent jau suteiktų galimybę reguliariai jį keisti. Deja, taip nėra, ir niekas apie tai nė nekalba.
O juk būtent tokiu spėjimų būdu JAV buvo pagrobta „BurgerKing“ „Facebook“ paskyra ir jau ne vieno žmogaus gyvenimas tinkle. Greičiausiai būtent tokį triuką kažkas mėgino naudoti ir prieš jus, jei kada nors elektroniniu paštu gavote „Facebook“ pranešimą, kad „jūs mėginote pakeisti savo jungties slaptažodį. Ar tai tikrai buvote jūs?“
„Facebook“ patys informuoja, kad apsauginių klausimų pakeisti negalima. Taip padaryta, kad užgrobę jūsų jungtį nepakeistų ir jų. Tačiau juk pametę raktą keičiame spyną. O dabar lieka tik sekti gaunamus pranešimus, kad kažkas mėgino jungtis prie jūsų vardo, ir tikėtis, kad visrakčio taip ir neparinks. Arba pranešinėti, kad jūsų paskyra buvo užgrobta, ir keisti visus duomenis. O juk tuo metu galite ir nebūti prie kompiuterio.
