Įstatymo projektas buvo svarstomas daugiau nei metus ir visą tą laiką „Google“ itin griežtai jam prieštaravo. Dėl to galiausiai visas projektas ir gavo „Google mokesčio“ pavadinimą.
Didžiausią paieškos sistemą pasaulyje sukūrusi korporacija tvirtino, kad toks įstatymas griauna bazinį interneto, kur viskas remiasi aktyviomis nuorodomis, principą. Be to, „Google“ visai teisėtai nesupranta, kodėl turėtų mokėti tiems, kurie dėl šio paieškos variklio gauna daugiau skaitytojų?
„Google“ spaudos atstovas Vokietijoje pastebėjo, kad įstatymas tikrai palies ir tokias svetaines, kaip „Twitter“, „Facebook“ ir t. t. Kokios jo pasekmės bus „Youtube“, sunku net įsivaizduoti.
Pirminė siūlomo įstatymo versija buvo dar žiauresnė – kūrėjai siūlė uždrausti paieškos sistemoms be atskiros sutarties su autorinių teisių savininkais rodyti net straipsnių antraštes ir ištraukas iš jų. Tačiau prieš savaitę ši formuluotė buvo sušvelninta nurodžius, kad sunku numatyti galimą tokio įstatymo poveikį.
Taigi, dabar įstatyme teigiama, kad leidėjai turi išskirtines teises platinti savo tekstus ir jų dalis, tačiau numatyta išimtis atskiriems žodžiams bei labai trumpoms citatoms iš tekstų.
Aršiai prieš įstatymą pasisakiusios „Žaliųjų partijos“ atstovas replikavo, kad dabartinė jo forma taps aukso kasyklomis advokatams, o teismai bus užversti bylomis ir kankinsis aiškindamiesi, kiek teksto yra „labai mažai“.
Kaip ten bebūtų, įstatymas buvo priimtas. „Už“ balsavo 293, „prieš“ – 243, susilaikė 3 Bundestago deputatai.
„Šios dienos balsavimas sustabdė pavojingiausios autorinių teisių apsaugos formos įvedimą. Tačiau visais atvejais Vokietijai geriausia būtų nekurti ribojančių įstatymų, kurie gali stabdyti inovacijas, ypač kenkti pradedančiam verslui. To visiškai nereikia, nes leidėjai ir interneto kompanijos gali tiesiog susitarti tarpusavyje, ką „Google“ jau padarė ne vienoje pasaulio šalyje“, – balsavimo rezultatą komentavo „Google“ atstovas.
Vokietijos laikraščių leidėjų federacija ir žurnalų leidėjų federacija šia proga išplatino bendrą pranešimą, kuriame paskelbė, kad nauja leidėjų intelektinės nuosavybės apsaugos priemonė užvers buvusią teisinę skylę, leidusią vogti jų darbus.
Leidėjai džiaugiasi, kad galės patys nurodyti paieškos sistemoms, ką tos gali skelbti, o ko ne. Štai tik klausimas, ar džiaugsis tie leidėjai, jei paieškos sistemos nutars vietoj nurodymų rinktis nerodymą?
Tuomet kiekvienam leidybos naujokui pakaks suteikti paieškos varikliams visas buvusias nemokamas teises, ir jis iškart taps lyderiu. Ar vis dėlto vokiečiai tokie įsitikinę, kad praradę „Google“ žmonės vėl atras spaudos kioskus?
