Kitoniškumas atsirado dėl liečiamo paviršiaus, tapusio pagrindine valdymo sąsaja. 2010-aisiais, visuomenei pristatant „iPad“, lietimu valdomi paviršiai jau nebuvo naujiena – juos sėkmingai spėjo išpopuliarinti dar trimis metais anksčiau pasirodęs „iPhone“.
Tačiau drįsčiau teigti, kad tik „iPad“ suteikė pakankamai erdvės rankų lietimu valdyti operacinę sistemą ir programas.
Lietimas lietimui nelygu
Smalsesnis skaitytojas netruks žinynuose rasti, kad liečiamų ekranų būta ir iki „iPhone“ pasirodymo.
Technologija išties yra nenauja, tačiau ankstyvieji įrenginiai su lietimu valdomais ekranais, dažniausiai naudojo varžos technologijas, kurios valdymo signalą perduodavo procesoriams tik tuomet, jei ekranas būdavo spaudžiamas (spaudimas suglausdavo du atskirus ekrano sluoksnius).
Norintys tiksliai valdyti tokio tipo aparatus, dažniausiai privalėjo naudoti specialią plastmasinę plunksnelę. Vėliau bandyta siūlyti vartotojams ir pirštais valdyti tokius ekranus, tačiau jų atsakas ir tikslumas netenkino.
„iPhone“ ir „iPad“ naudoja kondensuotos energijos jutiklius. Ekranas yra jautrus prilietimui bet ko, kieno laidumas elektros srovei skiriasi nuo oro. Kadangi žmogaus odos paviršius turi tokią savybę, tai „iPhone“ ir „iPad“ galima valdyti vos palietus ekraną – be jokio spaudimo.
Technologijų varžybas tuojau pat laimėjo „Apple“ pasirinktas sprendimas nepaisant dvejonių, ar pirštais visada geriausia valdyti išmaniuosius įrenginius.
Vėliau atsirado ir specialių pirštinių (žiemai), ir plunksnelių (tiems atvejams, kai reikia valdyti smulkius objektus – pavyzdžiui, grafikos programoms).
Kai „langai“ nebetinka
Kartu su „iPhone“ rinkoje pasirodė ir nauja operacinė sistema mobiliesiems išmaniesiems įrenginiams „iOS“.
„Apple“ inžinieriams ir dizaineriams teko gerokai pasukti galvas, kaip sukurti išties patogią ir lengvai pirštais valdomą terpę, o programos neprarastų galimybės pateikti jiems išties visavertes funkcijas.
Po kelių „iOS“ įrenginių kartų ir jau šeštos pačios operacinės sistemos versijos, galėtume teigti, kad jų pastangos iš esmės buvo sėkmingos – „iPhone“ ir „iPad“ turi šimtus tūkstančių specialiai šiems įrenginiams sukurtų programų, kurios atlieka kone visus darbus, kurių tikimės iš kompiuterio ir dar daug naujų bei netikėtų (apie programas skaitykite kituose šios serijos rašiniuose).
Pirštu sudėtinga valdyti operacines sistemas, kurios pritaikytos kompiuterio pelėms. Nors standartinė pelė gali atlikti vos kelis veiksmus (spragtelėjimas, dvigubas spragtelėjimas, tempimas), tačiau ji gali labai tiksliai pataikyti į daugybę ekrane pateikiamų virtualių mygtukų.
Santykinai nedideliame „iPad“ ekrane nėra vietos taip padidinti mygtukus, kad visus juos būtų patogu spausti pirštu. Todėl dalis komandų buvo papildyta pirštų gestais. Pirštu, kaip pele „iOS“ įrenginiuose galima paliesti kartą, du kartus ar tempti.
Tačiau „iPad“ naudoja braukimą dviem, trimis ar net keturiais pirštais, pirštų suglaudimą ir išskėtimą ir kitas komandas. Tai naujas dalykas, bet labai greitai išmokstamas. Juo labiau, kad dauguma komandų vykdoma po vieno prilietimo ar brūkštelėjimo per ekraną.
Malonus atradimas
Jei kada esate keramikos dirbtuvėje rankomis iš molio žiedę kokį indą, tai pažįstate malonumą kurti formas savo rankomis. Dalį šio malonumo galima patirti valdant liečiamas sąsajas – taigi ir „iPad“.
Jos, be to, yra kur kas intuityvesnės už klaviatūrą ar pelę. Kas paprasčiau: atspėti, kad vaizdą ekrane galima sumažinti paspaudus mygtuką „Ctrl“ ir „minusą“ ar vis dėlto paprasčiausiai „suspausti“ jį pirštais? Gal dėl šios priežasties „iPad“ beveik neturi vartotojų „amžiaus barjero“ – jei tik žmogus jau (dar) valdo rankų judesius, jis gali naudotis planšete.
Tačiau „iPad“ valdomas ne tik pele – aparatas turi aibę jutiklių ir netgi „klausą“. „iOS“ su penktąja operacinės sistemos versija gavo skaitmeninį asistentą „Siri“. „Siri“ klauso mūsų kalbos, stengiasi atpažinti komandas ir jas įvykdyti.
Didžiausias slenkstis šiai naujovei - žmogaus kalbų įvairovė ir sudėtingumas. Tačiau nepaisant to, „Siri“ jau bendrauja aštuoniomis kalbomis (19 dialektų). Deja, dar ne lietuviškai. Tačiau ir be „Siri“ milijonai žmonių su planšetėmis dirba, mokosi ir pramogauja.
Apie tai, ką žmonės veikia visą dieną su „iPad“ – kitame rašinyje.
