„Omnitel“: „Ateityje mokėsime ne už duomenų kiekį, o už greitį“

Visi kalba apie 4G ryšį, augantį duomenų vartojimą ir vis augantį greitį, tačiau kol kas 4G LTE ryšiu Lietuvoje gali naudotis tik įsigiję specialų modemą.

Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Mar 13, 2013, 1:59 PM, atnaujinta Mar 10, 2018, 2:35 AM

Pristatydamas kompanijos planus iki 2017 m. iš duomenų verslo uždirbti daugiau negu iš bazinių paslaugų, „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis patvirtino – jau nuo birželio mėnesio 4G LTE ryšys bus siūlomas ir turintiems tam tinkamą planšetinį kompiuterį, o iki metų pabaigos pradės veikti ir 4G balso telefonija.

60 mln. litų per metus į tinklo tobulinimą investuojanti „Omnitel“ žada netaikyti atskiro mokesčio „Skype“ ar „Vibre“ vartotojams ir kalba apie galimybę mobilaus interneto kainą sieti su greičiu, o ne duomenų kiekiu.

„Išmanėjame“ ir „mobilėjame“

„Dar 2006 m. kai kurie mobiliųjų paslaugų tiekėjai Lietuvoje kalbėjo, kad rinka kol kas nepasirengusi 3G paslaugoms, tačiau jau 2009 m. „Omnitel“ pajamos už mobiliųjų duomenų perdavimą aplenkė pajamas iš SMS.

Tad, kas gali numatyti, kada toji rinka pasirengia permainoms? Čia, kaip ginčas apie vištą ir kiaušinį, tik labiau apie kiaušinį – kol nebus galimybių, nebus ir rinkos“, – pristatydamas bendrovės planus sparčiai plėsti 4G LTE ryšį šalyje, kalbėjo A. Zabulis.

Jau šiandien „Omnitel“ 20 proc. visų pajamų uždirba iš duomenų perdavimo ir planuoja, kad iki metų pabaigos iš to uždirbs 25 proc. Labai kuklus planas, žinant prognozes, jog jau šių metų pabaigoje Lietuvoje bus 1,6 mln. išmaniosios įrangos vartotojų ir bent milijonas tautiečių naudosis mobiliosiomis programėlėmis.

Potencialiai tai – kas antras lietuvis. Skaičius ne toks ir įspūdingas, prisiminus kitą prognozę – 2013 metų pabaigoje Žemėje bus daugiau prie tinklo prijungtų mobilių įrenginių, negu gyventojų. Kartais net susimąstai, ar apsikrovę tokiu kiekiu išmaniųjų technologijų patys netapsime neišmanėliais. 

„Omnitel“ prezidentui šio klausimo neuždaviau, tačiau atsakymą vis tiek gavau – mobiliųjų aplikacijų laboratorijos Lietuvos aukštosiose mokyklose įtraukia 9000 studentų, o tai tikrai nėra blogai.

Grįžtant prie diegiamo LTE tinklo, nereikėtų jo painioti su „Mezon“ siūlomu 4G tinklu – anot „Omnitel“ vadovų pastarasis keturiskart lėtesnis.

„Kodėl „Omnitel“ investicijos yra tokios, kaip kitų dviejų operatorių kartu sudėjus? Nes žmonės nori talpių ir sparčių tinklų, o „Omnitel“ siūlo tai jau dabar.

4G LTE tinklas dengia Vilnių ir Kauną, pradėta plėtra Klaipėdoje, Panevėžy, Šiauliuose, per 2012 m. mūsų tinklo talpa padidinta 30 proc.

Neteigsiu, kad visoje Lietuvoje LTE tinklas iškart veiks vienodai – tai būtų netiesa. Pirmiausia jis diegiamas ten, kur labiausiai reikalingas. Pasaulinė patirtis rodo, kad sėkmingiausiai veikia teisingai pagal poreikį suderinti LTE ir bevielio interneto tinklai, – kalbėjo „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Patvirtinęs, kad „Omnitel“ neseks nei atskirai „Skype“ apmokestinusių ispanų, nei už mobiliojo interneto dalijimąsi (angl. tethering) atskirą mokesti imančių JAV operatorių pavyzdžiu, jis sakė, kad jau dabar „Omnitel“ salonuose žmonės nuperka daugiau planšetinių, negu nešiojamųjų kompiuterių.

Pajamos už greitį

„TeliaSonera“ (bendrovė valdanti „Omnitel“ ir „Teo“) patirtis Skandinavijos tinkluose parodė, kad pradėję naudotis gerokai greitesniu LTE tinklu žmonės siunčia 19 karų daugiau duomenų. Jie kur kas noriau mobiliu internetu siunčia vaizdo medžiagą.

Jau 2012 m. video turinys sudarė 51 proc. mobilaus duomenų srauto. Planuojama, kad iki 2017 m. jis išaugs iki 66,5 proc. Tiesa, kaip ir visi kiti interneto tiekėjai, atsakymo kaip atlyginti autoriams, kurių neteisėtai siunčiama kūryba sudaro didžiąją to srauto dalį, „Omnitel“ atstovai neturėjo.

Aišku, kiekvienam mūsų aktualiausia, kiek gi mokėsime už augančius srautus. Negi siųsdamiesi 19 kartų daugiau duomenų turėsime suploti 19 kartų daugiau litų? 

Kompanijos prezidentas patvirtino suprantantis, kad tokia kainų politika nepasiteisintų. Kitais metais planuodama mobiliųjų duomenų srauto didėjimą 71 proc., „Omnitel“ numato tik 5 proc. pajamų dalies iš šios paslaugos augimą (nuo 20 proc. dabar iki 25 proc. metų pabaigoje). 

„Labai svarbi yra tvari kainodara. Lietuvoje mobiliųjų paslaugų įkainiai vieni mažiausių pasaulyje ir toks lankstumas duoda didžiulį augimą.

Kadangi vartotojams dabar duomenų siuntimo greitis tampa itin svarbiu kriterijumi, gal ateityje reikės kalbėti apie planų siejimą su teikiamu greičiu", - sakė A. Zabulis. 

Et, tie pietiečiai

Faktas – labiausiai mobiliųjų duomenų srautą pasaulyje augina išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai. Faktas – daugiausia šiuose įrenginiuose žmonės naudojasi informaciją teikiančiomis aplikacijomis. Faktas – labiausiai informacijos mums prireikia nuvykus į nepažįstamą šalį. Faktas – kitoje šalyje praktiškai visi išjungia mobilųjį internetą. 

Apie mobiliųjų duomenų perdavimo užsienyje įkainius „Omnitel“ atstovai kalbėjo nebe taip linksmai. Atrodo visi suvokia, kad taip sparčiai augantį jų vartojimą valstybių sienų ribos galiausiai ims tiesiog dusinti.

„Telia Sonera“ Skandinavijos ir Baltijos šalyse kūrė ir siūlo ne vieną planą, kuris ženkliai mažina tarptinklinio ryšio kainas mūsų klientams. Tačiau pietų šalių (Ispanijos, Graikijos, Italijos) operatoriai iš didžiulių tokio ryšio įkainių uždirba milijardines sumas ir nieko nenori keisti.

Šiaurinės šalys seniai kalba apie būtinybę įkainius mažinti, tačiau juk vasara minios žmonių iš šiaurės plūsta į pietūs, vis tiek naudoja duomenis, o tų šalių operatoriams tai naudinga. Taigi, kol kas geriausias žingsnis yra Europos Komisijos sprendimas mažinti kainas – jam privalo paklūsti ir labai besipriešinantys pietiečiai“, – sakė A. Zabulis.

Na, bet viskas po truputį – šią vasarą galėsime džiaugtis, kad Lietuvoje nebereikia liūdėti, kodėl be reikalo permokėjome už savo planšetinį kompiuterį su 4G antena. O nesusitariančius operatorius nuvykę į užsienį toliau bausime pirkdami vietines išankstinio mokėjimo SIM korteles, ar internetą „skolindamiesi“ iš vietinį planą turinčio draugo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.