Tačiau JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad būtent po publikacijomis internete rašomi komentarai efektyviai keičia skaitytojų požiūrį į straipsniuose pateiktą informaciją. Vadinasi, neįpareigoti net prisistatyti anonimai gali įtikinti tave, kad kažkas rašo melą? Taigi, eilinį kartą patvirtinta sena tiesa – kontroliuoti mus kur kas paprasčiau, negu mums atrodo.
Lyg ir seniai gyvename nebe brolių Grimų laikais, tačiau „troliai“ tyko už kiekvieno kampo. Paklausus bet kurio žinomo Lietuvos žmogaus, jis užtikrintai atrėš, kad jokių komentarų po straipsniais apie save neskaito, o jo tonas aiškiai išduos, kad skaitė. Ir nenudžiugo.
Žmonės, aptikę vietą, kur nebaudžiami gali išlieti visą savo vidinį purvą ant visų nepažįstamųjų, džiaugiasi kaip girtas paauglys besišlapinantis pro langą. Netgi labiau – jokios rizikos iškritus tapti „kolegų“ komentatorių auka. Aišku, jei iškrisi kur Baltarusijoje gali tapti ir ginamu didvyriu, tačiau čia ne apie tai.
Kiekvienas, bent kiek atidžiau palyginęs komentaro sąsają su tekstu, po kuriuo jis parašytas, nesunkiai aptiks skausmingą dėsningumą: dauguma komentatorių nuomonę apie tekstą susikuria perskaitę tik antraštę ir beveik visi – neigiamą.
Tik neskubėkite dabar choru plakti savęs (kokia esam baisi tauta), ar manęs (kad apie tokių „žurnaliūgų“ darbą nieko gero pasakyti ir negalima). JAV žiniasklaida susiduria su lygiai tokiu pat požiūriu, tad tos šalies Viskonsino Universiteto mokslininkai pamėgino nustatyti, ar bjaurūs komentarai įtakoja kitų skaitytojų požiūrį į straipsnį.
1183 eksperimente dalyvavę žmonės buvo paprašyti perskaityti išgalvotą naujieną apie naują „nanosidabro“ technologiją. Pirminis tyrimas nustatė, kad daugelis respondentų, dar nematę komentarų, patikėjo straipsnyje išdėstyta informacija apie naujosios technologijos naudą bei galimą žalą aplinkai.
Tuomet pusei tiriamųjų buvo duoti po straipsniu surašyti kultūringi ir pagarbūs komentarai, o kitai pusei – parašyti nesirenkant žodžių, su visais žeminančiais epitetais bei keiksmais. Žodžiu, tokie, kokie būna realybėje.
Tyrėjai nurodo, kad siekdami kuo tikslesnių rezultatų, tiek vienų, tiek kitų komentarų esmę, ilgį bei turinį, kiek įmanoma, supanašino. Abi pusės gavo po tiek pat komentarų giriančių technologiją ir atkreipiančių dėmesį į jos žalą.
Rezultatas? Tie, kurie gavo kultūringus komentarus, liko tos pačios nuomonės, kurią susidarė perskaitę tik straipsnį. O štai kita dalis, paskaičiusi realų interneto komentatorių marmalą, tapo kur kas radikalesniais. Tiesa, vieningos nuomonės nesusidarė, tiesiog jų požiūris aršiai poliarizavosi, priklausomai nuo to, kokie jų įsitikinimai buvo nuo pat pradžių.
Taigi, akivaizdu, kad tiesiog paprasčiausi pikti komentarai - kiršina visuomenę, tad visuomet yra palankūs tik tos visuomenės gyvenamos aplinkos priešams.
„Paprasčiausių ad hominem (lot. prieš žmogų) išpuolių skaitytojų komentaruose pakako, kad tyrime dalyvavę žmonės pradėtų galvoti, kad naujos technologijos trūkumai nusveria jos privalumus“, – savo straipsnyje „New York Times“ rašė profesorės D. Brossad ir D. A. Scheufele.
Kaip čia neprisiminsi agresyvių komentarų, kai po bent užsimenančiu apie skalūnų dujas, straipsniu ir protestuojančių prieš jų žvalgybą žmonių, kurie tiksliai nė nežino, kas tai yra? Kaip neprisiminsi pomėgio nerandant argumentų įrodančių vieno ar kito žmogaus veiksmų klaidingumą, iškart prisiminti jo fiziologinius ar charakterio trūkumus?
Aišku, daugeliui komentatorių tai išeina intuityviai. Tačiau paprasčiausias IP adresų patikrinimas dažnai išduoda, kad aršus Lietuvos patriotas reikalaujantis vyti iš čia visus kitataučius sėdi kažkur užsieny, o sąmokslo teorijų šalininkai slepiasi už „Torneto“ proxy jungčių.
Taigi pasinaudojus CŽV kalėjimo Lietuvoje ieškotojų žargonu, visai teisėtai galima teigti: „Kas galėtų paneigti, kad agresyvūs komentarai yra užsakyta psichologinio karo priemonė, siekiant visuomenės akyse diskredituoti ją pačią?“
Tačiau gal JAV mokslininkai pateikė ir atsakymą į klausimą, „ką daryti“? Pateikė. Nieko čia nepadarysi. Nors Brossard ir Scheufele sako, kad sudėtinga tiksliai nustatyti, kiek smarkiai visuomenės nuomonę pakeičia pikti „komentai“, jos taip pat pastebi, jog internete šiuo metu tiesiog negalioja įprastos socialinės visuomenės normos. Taigi, tai, kas sulaiko tave nuo niekšingo elgesio sutikus žmogų akis į akį, internete neveikia.
„Džinas jau išleistas iš butelio. Skaitytojo teisė reaguoti į pateiktą informaciją yra dalis šiuolaikinio interneto esmė. Būtent dėl to išpopuliarėjo tokie socialiniai tinklai, kaip „Facebook“ ar „Twitter“. Ir šis fenomenas tik gilės bei plėsis, populiarėjant išmaniesiems televizoriams bei mobiliesiems įrenginiams, kurie įgalina akimirksniu dalintis socialiniuose tinkluose bet kokiu aptiktu turiniu bei komentarais“, – teigia tyrimą atlikusios mokslininkės.
Savo ruožtu pastebėčiau, kad šiuo metu interneto pasaulis tik pradėjo formuoti pirmykštę bendruomeninę sistemą. Čia bendruomenės kuriasi ne pagal gyvenamąją teritoriją, o pagal pažiūrų, intelekto bei nuostatų bendrumą.
Kiek ten metų reikėjo, kol pirmykštis žmogus suvokė, kad visų pagarba visiems yra produktyvesnė, negu kova dėl lyderystės kuokomis? Atrodo, dar teks palūkėti vieną kitą dešimtį tūkstančių metų.
