Užtenka mobiliųjų telefonų pagalba nustatyti žmonių judėjimo kryptį tam tikrais laiko tarpais.
Naudingi ar žalingi?
Dėl mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų aplikacijų apie jų vartotojus galima surinkti vis daugiau duomenų. Duomenys, kurie paprastai viešai įvardijami kaip „nuasmeninti“ ar „apibendrinti“, nepaprastai vertingi reklamų ir paslaugų tiekėjams, taip pat tiems, kurie išplanuoja prekybos centrus, paskirsto specialiųjų pagalbos tarnybų buvimo vietas. Šie duomenys reikalingi ir naujosios kartos mokslininkams, tiriantiems mūsų socialinį elgesį.
Paprastai akcentuojama tokių „nuasmenintų“ - be konkrečių mobiliųjų telefonų numerių ar asmeninių jų savininkus padedančių identikuoti detalių - duomenų rinkimo nauda.
Pavyzdžiui, informacija, gauta iš vartotojų mobiliųjų telefonų, drauge su duomenimis, paimtais iš palydovų, padeda pagerinti žinių apie eismo sąlygas tam tikrame kelio ruože surinkimą ir perdavimą. Tačiau kartais net ir formaliai anoniminių duomenų naudojimas gali pažeisti vartotojų privatumą.
Pavyzdžiui, 2006 metais kompanija AOL paviešino duomenis apie 20 milijonų paieškų internete. Nors žmonių, apie kurių paieškų užklausas buvo paskelbta, asmeniniai duomenys nebuvo nurodyti, dienraščio „The New York Times“ žurnalistai pademonstravo, kaip nesunku vien pagal pėdsakus internete nustatyti vartotojų tapatybes.
Pakanka keturių krypčių
Išties tam, kad pavyktų identifikuoti asmenį, nereikia netgi žinoti, ką jis veikia internete. Naujausias mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad atskleisti tapatybę galima vien stebint, kokiomis kryptimis ir kada juda mobiliųjų telefonų turėtojai.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmonių judėjimo modeliai yra atsitiktiniai ir sunkiai nuspėjami, mokslininkai nustatė, kad išties jie yra pakankamai riboti ir padedantys mus nesunkiai identifikuoti.
Masačiusetso technologijos instituto (MIT) ir Luveno katalikiškojo universiteto tyrėjai 15 mėnesių tyrė 1,5 milijono individų „nuasmeninintus“ mobiliųjų telefonų duomenis.
Mobiliųjų telefonų pagalba jie sekė savininkų judėjimo kryptis. Tam, kad nustatytų telefonų turėtojų asmenybes, jiems pakakdavo patikrinti vos keturias skirtingas kiekvieno asmens judėjimo kryptis keturiais skirtingais laiko tarpais. Tokiu būdu tyrėjams pavyko identifikuoti apie 95 procentus sekamų žmonių.
Kaip „BBC News“ žurnalistui pasakojo vienas iš tyrime dalyvavusių mokslininkų Yvesas-Alexandre’is de Montjoye’is iš MIT, ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tam, kad pavyktų identifikuoti ir apibūdinti žmones, reikėdavo patikrinti po dvylika skiriamųjų bruožų.
Pasirinkimas tik tariamas?
Žmonių judėjimo duomenys atitinka matematinius modelius, kurie gali būti naudojami kaip analitinės gairės kol bus surinkta tikslesnė informacija. Matematiniai elgesio modeliai yra tuo tikslesni, kuo daugiau pavyksta surinkti duomenų ir kuo unikaliau stebimieji elgiasi.
Sekamojo mobiliojo telefono susiejimą su asmeniu neretai palengvina ir patys vartotojai, dalindamiesi savo buvimo vietomis socialiniuose tinkluose tokių aplikacijų kaip „Foursquare“ pagalba.
Kurdami matematinę formulę, kuri padės geriau apdoroti apie mobiliųjų telefonų vartotojus surinktus duomenis, tyrėjai tikisi sukelti ir visuomenės diskusiją apie tai, kada pažeidžiamos ribos tarp duomenų naudojimo ir žmonių privatumo.
„Mūsų mobilieji telefonai praneša apie buvimo vietą ir kitus kontekstinius duomenis daugybei organizacijų, besilaikančių įvairios privatumo politikos. Bet kokią naudą, kurią gauname iš jų paslaugų, gerokai nusveria grėsmės, kurias tokios tendencijos kelia mūsų privatumui.
Nors sakoma, kad turime galimybę pasirinkti, kiek duomenų sutinkame paviešinti, išties mes neturime jokio pasirinkimo.
Mokslas ir technologijos nuolatos apsunkina gyvenimą pasaulyje, kur privatumą saugo vyriausybės, kur jį gerbia korporacijos ir brangina individai. Kultūrinės normos atsilieka nuo progreso“, - įspėjo organizacijos „Privacy International“ atstovas Samas Smitas.
Y. A. de Montjoye akcentavo, kad vietos nustatymo duomenys reiškia kur kas daugiau, nei privatumą.
„Mes tikrai nemanome, kad turėtume liautis rinkti ar naudoti šiuos duomenis. Jie teikia gerokai daugiau naudos mums visiems: kompanijoms, mokslininkams ir vartotojams“, - sakė mokslininkas, pridūręs, kad net, jeigu neskelbiamas vartotojo vardas ar elektroninio pašto adresas, jo duomenys vis tiek gali būti asmeniniai, tad su jais būtina elgtis atitinkamai.
Parengė Giedrė Balčiūtė
