Tokių priekaištų mobiliojo ryšio operatoriams klientai pažeria vis dažniau. Daugelis besiskundžiančių žmonių turi išmaniuosius telefonus, o beprotiškas sąskaitas gauna už tai, kad smarkiai viršijo numatytą siunčiamų duomenų kiekį.
Klientai tvirtina, kad nieko nesiuntė, ir kaltina savo ryšio tiekėjus. Tiekėjai prisiekinėja, kad klaidų būti negalėjo, ir kaltina žioplus vartotojus. Kaip išmanusis telefonas virsta išmaniu vagimi ir kaip to išvengti?
Išmaniųjų įrenginių daugėja
Visi operatoriai vienu balsu džiaugiasi, kad jau kas ketvirtas lietuvis turi išmanųjį nešiojamą įrenginį. Deja, duomenų, kiek jų aparatą įsigijo siekdami įsigilinti į naujas funkcijas ir naudotis naujomis galimybėmis, o ne pasipuikuoti prieš draugus, tiesiog nėra.
Išmanusis telefonas dėl to taip ir vadinasi, kad nelabai mėgsta neišmanių vartotojų. Labiausiai jis baudžia tuos, kurie lyg ir kažką girdėjo, kažką mėgina, tačiau gilintis tingi.
Kadangi labiausiai nustebino vienos skaitytojos skundas dėl per naktį telefono persiųstų 600 megabaitų duomenų (ir, aišku, prarastos nemažos sumos), pamėginsiu aprašyti tipines žiopliausių vartotojų klaidas. Pradėsiu nuo didžiausio įmanomo nuostolio.
1. „Tethering“ (bevielio interneto stotelė)
Tegul atleidžia kalbininkai, tačiau telefonuose, nepalaikančiuose lietuvių kalbos meniu, ši funkcija vadinasi būtent „tethering“. Ji išmanųjį telefoną paverčia bevielio interneto stotele, leidžia be laidų prijungti savo kompiuterį ir, naudojant mobiliojo interneto duomenis, patogiai naršyti.
Deja, būtent taip ir galima išeikvoti didžiausią duomenų kiekį. Nors daugelyje modernių telefonų šią funkciją reikia įjungti pačiam, be to, dažnai būna nustatyta, kad ji pati po kiek laiko išsijungtų, žmonės įsigudrina nuolat kažką supainioti.
Viešojoje erdvėje įjungtas duomenų dalijimosi režimas, jei jis dar ir neapsaugotas slaptažodžiu, gali tapti tikru „klondaiku“ aplinkiniams. Svarbiausia, jei jungiesi ieškodamas atviro interneto, gali tai padaryti net be blogų ketinimų.
Net jei jungtis apsaugota slaptažodžiu, net ir būnant namie kyla pavojus, kad nepastebėsite, jog asmeninis kompiuteris prisijungė ne prie namų bevielės stotelės, o prie telefono. Vienas parsisiųstas filmas tokiu būdu gali praryti gigabaitą duomenų.
Taigi, būtina įsitikinti, kad ši funkcija visada išjungta, išskyrus akimirkas, kai jos tikrai reikia. Tačiau net tai nepadės prijungus kompiuterį prie telefono USB laidu (pavyzdžiui, norint įkrauti).
Dažnai telefonų gamintojų programos iškart siūlo variantą naudoti mobilųjį internetą. Jei to nepastebėsite, tęsite darbą kompiuteriu, jis gali jungimuisi naudoti būtent mobilųjį internetą.
2. Debesis
Vis dažniau duomenis laikome asmeniniame „debesyje“. Daugelis išmaniųjų telefonų automatiškai siunčia padarytas nuotraukas į numatytą „Google Drive“, „Dropbox“, „SkyDrive“, „Box“ ar kurią nors kitą įdiegtą debesies paskyrą.
Labai patogu – turėdami tą pačią paskyrą, beveik iškart nuotraukas galite peržiūrėti kompiuteryje. Nemalonu – vienos nuotraukos persiuntimas vidutiniškai išeikvoja apie 2 megabaitus.
Dar blogiau, jei nustatote visų duomenų sinchronizavimą – tokiu atveju telefonas gali pradėti gauti visus debesyje talpinamus failus. Taip išeikvosite ne tik duomenų limitą, bet ir beprasmiškai greitai užpildysite ribotą vidinę telefono atmintį.
Išeitis paprasta – praktiškai visos debesų aplikacijos leidžia nustatyti duomenų atnaujinimą tik prisijungus prie bevielio interneto, o visų duomenų sinchronizavimą reikia įjungti tik būtinais atvejais.
3. Aplikacijos, programėlės ir buvimo vietos nustatymas
Visos nemokamos programėlės ir žaidimai finansuojami reklama.
Taigi, jei naudojantis jomis įjungtas mobilusis internetas, eikvosite šiek tiek megabaitų įkyrioms reklamoms. Pavyzdžiui, „Android“ telefone žaidžiant „Paukščiukus“, netgi labai naudinga išjungti mobilųjį internetą – nerodys erzinančios reklamų juostos.
Nemažai programėlių veikia tik naudodamos mobilųjį internetą. Pavyzdžiui tos, kurių pagalba galite nustatyti aplink savo buvimo vietą esančias transporto stoteles, parduotuves.
Labai patogu, kai spustelėjęs sužinai, kad arti yra muziejus, pamatai jame saugomų eksponatų nuotraukas. Tačiau visa tai eikvoja megabaitus. Tiesa, dažniausiai netgi drąsiai naudojantis tokio tipo funkcijomis, visiškai pakaks 300 MB per mėnesį plano.
Blogiau, jei įdiegdami programėlę nustatėte galimybę jai atsinaujinti ir mobiliuoju internetu. Didesnių žaidimų atnaujinimas kartais siekia ir 60 MB, tad jūsų mobiliųjų duomenų limitas gali būti labai greitai viršytas. Programėlių atnaujinimą reikėtų vykdyti tik prisijungus prie bevielio interneto, kitaip ryte galite aptikti krūvą atnaujinimų ir gerokai išaugusią sąskaitą.
Netikėtai daug duomenų sunaudojama išmaniajame telefone nustačius pranešimų apie savo socialinių tinklų statuso atnaujinimus gavimą.
Vien į draugus besiprašančių, komentarus rašančių, bendrauti besiveržiančių draugų pastangomis per mėnesį mano mobilaus interneto sąnaudos išaugo bent 200 megabaitų. Aišku, dėl to kaltas ir smalsumas – gavęs pranešimą atveri savo „Facebook“ profilį, peržiūri naujas nuotraukas.
4. Nusikaltėliai ir duomenų vagys
Daugelis virusų, „Trojos arklių“ ar duomenų pasisavinimo programų neturi tikslo eikvoti jūsų interneto duomenis be reikalo – jų kūrėjams iš to vis tiek jokios naudos. Tačiau siunčiant tiek pavogtus duomenis, tiek kenksmingas programas, reikalingas internetas. Įmanoma taip užkrėsti telefoną, jog jis pats įjungtų mobilųjį internetą ir savarankiškai jį naudotų.
Taigi, pirmiausia reikėtų vengti aplikacijų siuntimosi iš nepatikimų šaltinių, atidžiai skaityti kitų vartotojų atsiliepimus apie pasirinktos programėlės veikimą, nepersistengti įsirašinėjant bet kokias programėlės, ypač tas, kurios nurodo interneto naudojimą ir, aišku, įdiegti patikimą antivirusinę programą.
Tai ypač aktualu „Android“ sistemos įrenginių savininkams, o „Google Play“ parduotuvėje tikrai yra ne viena puikiai vertinama nemokama su antivirusinė programa.
5. Radijas-televizija
Taip pat ir „Youtube“, „Vimeo“ bei kitos vaizdą transliuojančios svetainės. Neužmirškite, kad kiekvienas vaizdo klipas sunaudos bent 3-5 MB. O jei nutarsite eksperimentuoti ir mobiliuoju internetu žiūrėti televiziją - kiekviena minutė jums „kainuos“ bent jau 20 megabaitų.
Interneto radijas daug taupesnis, dažnai megabaito pakanka kelioms dainoms, tačiau sąnaudos lieka sąnaudomis.
Šiuo metu beveik nebeliko išmaniųjų telefonų, palaikančių „flash“, tad naujais įrenginiais tokių svetainių nebeatidarysite.
Tačiau, jei turite senesnį „Android“, prieš girdamiesi draugams galimybėmis, prisiminkite, kad „Flash“ išeikvoja ne tik daug baterijos resursų, bet ir itin daug duomenų.
Kaip saugotis
1. Nuolat sekite savo mobiliojo interneto duomenis
Praktiškai visi išmanūs telefonai nurodo, kiek per tam tikrą laiką sunaudojote duomenų. Tiesa, dažnai to reikia paieškoti „nustatymų“ skyriuje, tad nėra labai patogu. Todėl patartina atsisiųsti kokią nors interneto sąnaudas registruojančią programėlę.
Savo „Android“ įrenginyje naudoju „3G Watchdog“. Ji leidžia nustatyti mobiliojo interneto limitą mėnesiui ir įspėja, jei pavojingai prie jo priartėjate.
Negana to, galima tiesiog ekrane susikurti ikonėlę ir stebėti realias mobiliųjų duomenų sąnaudas. Arba ikonėlę, kurią paspaudus išjungiamas ir įjungiamas mobilusis internetas. „Android“ yra ir daugiau puikių duomenų kontrolės programų – „Onavo Count“, „My data Manager“ arba ir išsiųstas SMS bei prakalbėtas minutes rodanti „Simple Usage Monitor“.
2. Jei nesinaudojate – išjunkite mobilųjį internetą
Daugelis telefonų gamintojų patogiai įrengia visų funkcijų įjungimą ar išjungimą. Tačiau, jei per sudėtinga, „Google Play“ parduotuvėje rasite nemažai pagalbininkų. Pavyzdžiui, „GO Switch Widget“ leis tiesiog ekrane susikurti dažnai įjungiamų ir išjungiamų funkcijų mygtukus.
Tai naudinga ir dėl to, kad be reikalo įjungtos funkcijos sparčiau eikvoja bateriją. Ypač „bluetooth“, GPS ar bevielis internetas.
3. Būtinai išjunkite mobilųjį internetą būdami užsienyje!
Net jei esate arti Lietuvos pasienio - geriau jį išjungti. Kaip žinia, kol kas mobiliųjų duomenų naudojimo užsienyje įkainiai kelia mintis apie deimantus ir kosminį turizmą, tad geriau būti perdėtai saugiam, nei nuskurdusiam.
Tokią klaidą dažniausiai daro žmonės išvykę į artimą užsienį. Niekas nekaltas, kad Kaliningradas ar Minskas taip arti, o ryšio įkainiai tokie. Dar liūdniau, kad išeikvojus duomenis užsienyje, jums niekuo nepadės ir skundai savo operatoriui – jei dėl pereikvojimo Lietuvoje dar galima tartis, sąskaitos iš užsienio niekaip nesumažinsi.
4. Telefono, kaip žmonos – niekam, niekados
Lietuvoje apie tokias suktybes dar girdėti neteko, tačiau Rusijoje gana dažnai pasitaiko tokia situacija: uždususi mergina pripuola prie žmogaus, maldauja duoti paskambinti. Jis, žinoma, užjaučia, o ji skambina. Po mėnesio praeivis gauna 1000 eurų sąskaitą ir nežino už ką.
Tai padaroma paprastai: nusikaltėliai sukuria itin brangią paslaugą teikiantį telefono numerį, kuris niekur nė nereklamuojamas. Įkainis, pavyzdžiui – 1000 eurų už minutę. Tuo numeriu mergina ir skambina.
Lygiai tą patį galima pasiekti ir prisijungiant prie kokių nors internetinių svetainių. Tiesa, tai pavojingiau tiems, kas telefone yra įvedęs savo kreditinės kortelės numerį ir naudoja jį apsipirkti.
5. Kam tau išmanusis telefonas, jei tik skambini ir rašai SMS
Tai skamba nemoderniai, tačiau faktas – daugiau negu pusė išmaniuosius telefonus įsigijusių žmonių, juos pirko tik dėl mados. Kiekviena nauja funkcija jiems - atradimas. O supratimas, kaip naujomis funkcijomis naudotis - ateina tik bandymų ir klaidų keliu.
Tačiau turtais galima pasipuikuoti ir išpuošus savo seną „Nokia“ deimantais, o proto galimybes pademonstruoti galima postringaujant apie naujųjų technologijų tuštybę.
Šiam kartui tiek. Antroje dalyje pateiksime telefonų operatorių požiūrį, nuomonę ir patarimus, kaip taupyti.
