Patarimus, kaip elgtis, kad patys netyčia neprisidirbtumėte bėdos, lrytas.lt jau pateikė. O ką apie siųstus megabaitus duomenų sako mobiliojo ryšio operatoriai? Ar turi pagrindo jiems žeriami kaltinimai, ar yra teisėtų būdų atgauti prarastus pinigus, galiausiai – kuris ryšio tiekėjas Lietuvoje yra sukalbamas, o kuris – titnagas?
Išmaniųjų telefonų skaičius Lietuvoje greitai pavys išmanių gyventojų skaičių, tad ir su jų vartojimu susijusių problemų daugėja.
Kol operatoriai trina rankas skaičiuodami pelną iš būsimo duomenų perdavimo augimo, dažnas klientas norėtų gerai patrankyti į sieną naują blizgantį telefoną be mygtukų, taip iškilmingai vadinamą „išmaniuoju“, netikėtai jam pateikusį didžiulę sąskaitą.
Tačiau telefono netrankysi, kaltinti save irgi nėra ūpo, tad iš lūpų į lūpas sklinda gandai, apie nuolat sukčiaujančius ir neteisingai duomenis skaičiuojančius godžiuosius operatorius.
Nesvarbu, kad Lietuvoje mobiliojo ryšio bei duomenų perdavimo įkainiai vieni mažiausių pasaulyje, o pats ryšys – vienas geriausių. Svarbiausia – kaltininko paieškos.
Ar gali operatoriai sukčiauti?
Kadangi visi apklaustieji skirtingų ryšio tiekėjų atstovai iš esmės kalbėjo tą patį, atsakymą parašysiu pats – sukčiauti jie negali. Net ne todėl, kad yra labai geri ir dori, o todėl, kad tai techniškai neįmanoma.
„Informacija apie kiekvieno telefono perduodamą duomenų kiekį automatiškai kaupiama „juodosiose dėžėse“, prie kurių tiesiogiai žmonės neprieina. Nėra jokios galimybės duomenų apskaitoje įvelti žmogiškos klaidos“, – užtikrintai spekuliacijas apie nesąžiningus darbuotojus paneigė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.
„Negi įsivaizduojate, kad ten sėdi kažkoks žmogus ir lapelyje užrašinėja, kiek, kur ir kas naudojosi internetu? Mes tiesiog nežinome, kur žmonės siunčia duomenis. Galiausiai – tai būtų ir nelegalu. Net jeigu kreiptųsi policija, turinti leidimą, tai patikrinti būtų itin keblu. Turėtume kreiptis į Švediją, jie ten turėtų peržiūrėti serverių duomenis“, – aiškino „Tele 2“ atstovas Andrius Baranauskas.
Kuo operatoriai gali padėti?
Tebūnie, patys kalti – prisigaudėme virusų, netyčia patvirtinome milžinišką sistemos atnaujinimą mobiliuoju internetu, nepastebėjome, kad telefonu atsiunčiamas kažkoks filmas iš kažkokios svetainės.
Kažkas atsitiko, duomenų srautas šovė į debesis, ką daryti?
Negi dabar reikės atiduoti paskutinį centą, o išmanųjį telefoną teks užstatyti lombarde?
Pasirodo – ne. Atvirkščiai – visų operatorių atstovai tvirtina visuomet pasiryžę pagelbėti savo klientams ir pateikia ne vieną tokių bėdų sprendimo būdą. Pažiūrėkime, kuris geresnis.
„Bitė“
„Tokių situacijų iš tiesų pasitaiko ir dėl jų žmonės bijo išnaudoti visus išmaniųjų telefonų privalumus. Juos gąsdina, kad gali sulaukti ne tokios sąskaitos, kokios tikisi.
Yra daug aplinkybių, kuomet skiriasi tai, už ką vartotojas mano, kad moka, ir už ką iš tiesų moka. Garantuojame, kad vartotojai gaus tikslią ir aiškią sąskaitą, todėl atsitiktinius prisijungimus kompensuojame“, – sakė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.
Ch. Robbinso teigimu, kas mėnesį netyčinių prisijungimų prie interneto telefone kompensuojama vis daugiau. Dažniausiai netyčinius prisijungimus bendrovė atleidžia vartotojams, kurie nėra užsisakę interneto plano ir kurių telefonai kartais prisijungia ir iškart atsijungia nuo interneto.
Vieno atsitiktinio prisijungimo metu telefonas parsisiunčia nedaug duomenų, tačiau vartotojui nežinant per mėnesį jo sąskaita už mobilų ryšį gali pastebimai išaugti.
„Per antrą praėjusių metų pusmetį „Bitė Lietuva“ savo vartotojams neišrašė sąskaitų už 11 mln. netyčinių prisijungimų prie mobiliojo interneto.
Tokie prisijungimai kiekvieną mėnesį nustatomi pagal tinklo duomenis, o papildomi mokesčiai už juos vartotojams nėra taikomi“, – rašo savo pranešime „Bitė Lietuva“.
Prieš metus „Bitė“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti išlaidų kontrolės realiu laiku paslaugą, kuri vartotojams leidžia nustatyti norimą mokėti sumą ir jos neviršyti. 2011 m. spalį bendrovė panaikino atsitiktinio mobiliojo interneto panaudojimo bei netyčinio prisijungimo prie užsienio tinklų pasienyje apmokestinimą.
„Omnitel“
„Žmonės tikrai gali nesąmoningai išnaudoti nemažai duomenų. Ypač su „Android“ telefonais, kurių programėlės kur kas mažiau prižiūrimos, tarp jų gali pasitaikyti ir piktybinių. Todėl mokysime vartotojus diegti saugos sistemas, nes tai tikri kompiuteriai kišenėje.
Jei gauname skundą, tai tikriname duomenis, laiką. Jei išeikvoti duomenys vietiniame tinkle, galime suprasti, kad žmogus padarė klaidą, siūlome jam duomenų perdavimo planą, tariamės. Kiekvienu atveju dirbama individualiai.
Daug skaudžiau būna, kai duomenys išnaudojami užsienyje. Šių išlaidų kompensuoti negalime“, – paaiškino D. Maikštėnas.
„Tele 2“
„Pirmiausia žmogus turi atkreipti dėmesį į savo kredito limitą. Tai apsauga tiek kompanijai, tiek žmogui. Daugiau negu nustatyta kredito limitu, mokėti neprivalote. Tiesa, kadangi jis peržiūrimas vieną ar du kartus per parą, įmanomą tą kredito limitą šiek tiek viršyti, tačiau vartotojas turi teisę nemokėti viršytos sumos.
Antras dalykas, kurį siūlome žmonėms, viršijusiems numatytą sutartyje siunčiamų duomenų kiekį, atgaline data užsisakyti didesnį duomenų paketą. Taip galima labai smarkiai sumažinti savo sąskaitą – nereikės mokėti už kiekvieną viršytą megabaitą, o tik už didesnį duomenų paketą“, - aiškino A. Baranauskas.
Anot jo, netyčinius prisijungimus prie interneto kompanija nurašo nuolat. Pavyzdžiui, kad ir atvejai pasienyje – žmogus nė nepastebi, kad prisijungė prie kitos šalies tinklo, jo sąskaita smarkiai išauga. Tai bendra visų pasaulio operatorių problema.
„Mes juk nematome, išjungė žmogus telefoną, ar išvyko į kitą šalį. O ne ES šalių operatoriai neprivalo informuoti prisijungusiojo, kad jis naudojasi tarptinklinio ryšio paslauga. Tokiais atvejais žmogui pakanka kreiptis, pranešti mums, kas atsitiko, ir mes kompensuosime nuostolius.
Atskirti, ar tai atsitiko netyčia, ar žmogus pusdieniui nulėkė į Sovietską, vakare grįžo ir reikalauja kompensacijų, mes negalime, todėl tikime ir kompensuojame. Tačiau jei pastebime piktnaudžiavimą, tuomet jau yra kita tvarka“, – sakė „Tele 2“ atstovas spaudai.
