Lietuviškos programos ir „iPad“. Ar verta?

Pirmoji lietuviška programa, kurią kadaise įsigijau savo „iPad“ planšetei buvo gerai daugumai pažįstamas lietuvių-anglų-lietuvių kalbų žodynas „Anglonas“. Elektroninis žodynas apskritai yra patogesnis naudoti už popierinį, ypač jei dirbame su tekstu kompiuteryje – galime iškirpti ir įterpti vertimus nerizikuodami padaryti klaidų.

Geriau paieškojus, savo planšetinį kompiuterį galima pripildyti lietuviškų programų.<br>Įmonės archyvas
Geriau paieškojus, savo planšetinį kompiuterį galima pripildyti lietuviškų programų.<br>Įmonės archyvas
Daugiau nuotraukų (1)

Džiugas Paršonis

Apr 16, 2013, 11:23 AM, atnaujinta Mar 8, 2018, 5:30 AM

Paieška jame irgi daug patogesnė nei knygos vartymas ieškant konkretaus žodžio. Sumaniau padaryti žodynai leidžia spausti sinonimus, antonimus ir kitus susijusius žodžius tol, kol randame tinkamiausią. „Anglonas“ nenuvylė, nors jo sąsaja itin utilitariška.

Nuo tos dienos pradėjau dairytis lietuviškų programų savo planšetei. Jų, deja, neturime itin daug – jei atimsime tas, kurios skirtos „iPhone“ (nors jos, žinoma, veikia ir planšetėse), tai liksime su mažiau nei 100 Lietuvos programuotojų sukurtų produktų. Tai yra lašas „iOS“ programų vandenyne, bet mums tas lašas svarbus, nes arba padeda įveikti kalbos barjerą menkai mokantiems anglų kalbą, arba – kas yra dar svarbiau – suteikia prieigą prie vietoje skelbiamų duomenų: naujienų ir informacijos, orų ir transporto tvarkaraščių, renginių, kainynų.

Jei žinote, kokios lietuviškos svetainės populiariausios, tai tikriausiai nenustebsite, kad planšetėse pagal populiarumą ryškiai išsiskiria naujienų programos, įskaitant ir skirtą portalui lrytas.lt ir dienraščiui. Atrodytų, kam reikia naujienų skaitymo programų, jei kiekvienas „iPad“ turi naršyklę, su kuria galima pasiekti bet kurią svetainę?

Skirtumas, vaizdžiai tariant, yra kaip tarp šūsnies paskirų lapų ir krūvelės dailiai įrištų knygų – tai struktūra. Nors naršyklėje ir specialioje naujienų programoje pačios žinios nesiskiria, skiriasi struktūra ir sąsaja. Programoje rubrikos dažnai išdėstytos gerokai patogiau, socialinės funkcijos („Facebook“ ir pan.) integruotos sklandžiau, kartais būna lengviau didinamas-mažinamas teksto šriftas, nuotraukų skaidrės, paprastesnis straipsnių komentavimas, apklausos ir kitos svarbios bei malonios smulkmenos.

Taigi pirmoji programų grupė būtų įvairiausi žodynai ir žinynai, įskaitant ir lietuvišką Biblijos versiją, o antroji – naujienų programos. Trečioji grupė – irgi informacinės programos, tik labiau taikomosios: pavyzdžiui, miesto viešojo transporto tvarkaraščių programa „Stops Vilnius“ (ar Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir t.t.). Sostinės transporto tvarkaraščius turiu ir telefone, ir planšetėje – naudoju tą, kuri reikiamu metu yra po ranka.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pagrindinis „Stops“ privalumas yra švarios rankos – nereikia stotelėje sukinėti atvykstančių troleibusų bei autobusų tvarkaraščių cilindrų, ieškant, kada atvyks laukiamas. Tačiau programa ne tik rodo tvarkaraščius pagal pasirinktą maršrutą bei kryptį (stotelę ji gali nustatyti pagal jūsų buvimo vietą).

Pirmas patogus dalykas – konkretus laikas, po kurio turėtų atvykti troleibusas ar autobusas. Kadangi tas laikas pateikiamas visoms tvarkaraštyje pateikiamoms transporto priemonėms, tai kelionę galima tiksliai suplanuoti dar prieš išeinant iš namų ar darbo – juk paprastai gerai žinome, kiek užtrunka mūsų kelionė iki stotelės. Lygiai taip paprasta tiksliai pasakyti, kada atvyksime į sutartą vietą. Vienintelis dalykas, kurio negali užtikrinti „Stops“ – tai, kad troleibusas ar autobusas išties atvyks tuo laiku, kuris nurodytas tvarkaraštyje...

Peržiūrėjus lietuviškas programas „iTunes“ parduotuvėje arba specialioje programėlėje „LT programos“, skirtoje tik jų paieškai, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos žmonės labai nori būti informuoti, bet kitais dalykais ne itin domisi. Iš tikrųjų yra kiek kitaip – lietuviai kuria ir žaidimus, ir produktyvumo programas ir daugelį kitų dalykų, tačiau jie vartotojams pateikiami anglų kalba.

Tokios programos dažniausiai yra mokamos, o pasak kalbintų programuotojų, kuriančių Lietuvoje programėles telefonams ir planšetėms, mokami produktai mūsų šalyje „savęs neišlaiko“. Daugelis bevelytų, pasakojo „Stops“ serijos kūrėjai, gauti visą informaciją nemokamai nė nepagalvodami, kokią infrastruktūrą reikia sukurti, kad visi tvarkaraščiai būtų laiku atnaujinami ir sklandžiai pateikiami. Todėl nenuostabu, kad daugiau į programų kūrimą investavę dizaineriai ir programuotojai dairosi grąžos ir už šalies ribų.

Lietuvoje galima užsidirbti ir iš nemokamų programėlių, jei jas užsako konkrečios bendrovės. Programėles planšetėms turi kai kurie bankai, logistikos ir saugos bendrovės, netgi partijos (LSDP). Bene smagiausia su „iPad“ studijuoti Mykolo Romerio universitete, kuris turi išleidęs programėlę su aukštosios mokyklos teikiamomis interaktyviosiomis paslaugomis.

Šias ir daugelį kitų programų aptikau bežiūrinėdamas „Lietuviškų programų“ sąrašus. Ši programėlė ir paieška internete padeda susirinkti pirminį lietuviškų kūrinių komplektą. O toliau jau geriausiai padeda žvilgsnis per petį – kas lietuviška yra jūsų „iPad“?..

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl bankai ir toliau brangina paslaugas?