Ne tik fizinis, bet ir skaitmeninis turinys jau tapo neatsiejamu dažnos viešosios institucijos produktu.
Kokios tolesnės skaitmeninio turinio plėtros galimybės ir perspektyvos? Apie tai – pokalbis su šios srities lyderės bendrovės „Asseco Lietuva” generaliniu direktoriumi Albertu Šermoku.
– Ar skaitmeninis turinys yra tokia pati vertybė, kaip ir įprasti spaudiniai, eksponatai, dokumentai?
– Nėra taisyklių, ko reikėtų, kad skaitmeninis objektas savo verte taptų tolygus originalui. Tarkime, atminties institucijoms, kaip vadiname bibliotekas, archyvus, muziejus, tai nėra vienoda. Tačiau, išaugus skaitmeninių objektų vartojimui ir praėjus daugiau laiko, skirtumas gali iš esmės išnykti.
Savaime suprantama, įskaitmenintas kūrinys dažniausiai negali paveldėti autorystės ir subjektyviai suvokiamos emocinio kūrėjo indėlio vertės. Tačiau pagal savo kilmę skaitmeniniai kūriniai visa tai turi.
Pavyzdžiui, kultūros paveldas. Šiandien jį vertiname kaip neskaitmeninį, tačiau pačią informaciją apie paveldą galima skaitmeninti ir pateikti vartotojams. Beje, Lietuvos paveldo institucijos intensyviai vykdo savo turimų paveldo objektų įskaitmeninimą.
Šioje srityje Lietuvos bibliotekos, muziejai ir archyvai intensyviai dirba, esame gerai matomi Europoje ir pasaulyje. Daug dėmesio tam teikia regionai, siekdami įamžinti ir skleisti savo krašto ypatumus. Prie šios veiklos prisidėjo daug institucijų, pagelbėjo ir ES lėšos, ir pati Lietuvos kultūros politika.
ES vykdant informacinės visuomenės plėtros programą, kultūros paveldo skaitmeninimas ir išsaugojimas yra vienas pagrindinių prioritetų informacinių technologijų srityje.
– Tad galbūt greitai galėsime pasinaudoti biblioteka neišeidami iš namų?
– Tai išties įmanoma, nors kai kas gal sakytų, kad neišeidami iš namų kenksime savo sveikatai. Tačiau taip neįvyks: tiesiog bibliotekoms, į kurias eisime, kelsime aukštesnius reikalavimus, pageidausime papildomų paslaugų ir galimybių, įvairesnių gyvo bendravimo formų.
Tai vers jas pasitempti, ieškoti kitų savo vertės pateikimo būdų nei tiesiog leidinio išdavimas. Nemanau, kad tai blogai. Jei reikėtų prognozuoti, sakyčiau, kad kritinę šių institucijų paslaugų naudojimo skaitmeninėje erdvėje masę galime pasiekti maždaug per 5 ar 10 metų.
Tiesa, kalbant apie knygų skaitmeninimą, reikia išspręsti ar suderinti autorių, leidėjų, bibliotekų ir skaitytojų interesų konfliktus. Tai greitai neįvyks. Vis dėlto kitos aplinkybės labai palankios skaitmeninio turinio apimčiai sparčiai augti.
– Ar galite paminėti konkrečių įskaitmeninimo pavyzdžių?
– „Asseco Lietuva” kartu su „Sintagma” dirbo nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendintame projekte sukuriant virtualiąją elektroninio paveldo sistemą (www.epaveldas.lt), kurios informacija yra automatiškai pateikiama ir į bendrą Europos šalių projekto „Europeana” (www.europeana.eu) duomenų banką.
Lietuvos virtualioji paveldo sistema pagrįsta vienodu požiūriu į kultūros paveldo objektus, sudarytas bendras duomenų bankas ir bendras portalas. Šio projekto dalyviai – dešimt didžiųjų pagrindinių mūsų šalies atminties institucijų.
Iškalbingas faktas, kad bibliotekos, muziejai, archyvai savo skirtingų saugomų objektų įskaitmenintą turinį įkelia į bendrą duomenų banką.
Panašius projektus vykdo ir atskiri archyvai, muziejai, bibliotekos.
Visi siekia tų pačių tikslų: apsaugoti savo originalų turinį nuo susidėvėjimo ir sunykimo, užtikrinti informacijos išsaugojimą ir didesnį prieinamumą.
Kartu kultūros paveldo objektai tampa ir labiau matomi.
– Kokias regite tolesnes tendencijas?
– Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, jog pagrindinis atminties institucijų privalumas prieš bendrąsias paieškos sistemas, kurios orientuojasi į apimtį ir kiekį, yra sistemiškumas ir profesionalus aprašomosios informacijos valdymas.
Taip pat turinio korektiškumas plačiąja prasme. Pavyzdžiui, kad asmenvardžiai ir vietovardžiai visose vietose ir sistemose būtų vienodai matomi, suvokiami ir interpretuojami.
Žinoma, didesnė atsakomybė klaidų atveju, nes šios institucijos dirba tiek masiniams vartotojams, tiek ir tyrėjams ar mokslininkams.
O kalbėdami apie tendencijas turime mąstyti apie kuo produktyvesnį skaitmeninimo procesų automatizavimą, kokybišką ilgalaikį skaitmeninio turinio išsaugojimą, vertinamą dešimtmečiais ir net šimtmečiais, ir tobulesnes paieškos sistemas, apimančias sistemiškai formuojamą semantiką ir ontologijas.
Tai daroma visose srityse ir daugeliu atvejų.
