Šiuo patarimus parengiau kartu su interneto parduotuvės „Skytech“ atsakingu už prekių pirkimą vadybininku, Konstantinu Kozulinu.
Paprastoji logika, arba poreikiai ir tipas
Pirmiausia ir svarbiausia – kam jums to kompiuterio reikia. Daugelis atsakys – ai, viskam. Internete panaršyti, šį bei tą padirbėti, vieną kitą žaidimuką pažaisti. Taigi, atsakymas netikslus ir nieko neapibrėžiantis. Taigi, pamėginkime mąstyti kitaip – kas aš esu.
Paauglys nori visko ir už nieką negali sumokėti. Jis trokšta planšetės – nes gali nešiotis, fotografuoti, siųstis pigius žaidimukus, reikštis „Facebook“ ir girtis prieš draugus. Jis trokšta kompiuterio, nes įtikėjo, kad tai padės mokytis, o išties tikisi žaisti rimtesnius žaidimus su gera grafika, žiūrėti filmus ir t.t.
Jei finansai leidžia – valio. Jei ne – faktas, kad planšetė paaugliui pravers tik tuo atveju, jei ji bus naudojama mokyklos programoms. Tokių yra daug, jos patrauklios, tačiau, neužmirškite, kad ji kompiuterio jam nepakeis.
Paradoksalu, tačiau būtent žaidimams reikia galingiausių ir brangiausiai kainuojančių bei griozdiškų nešiojamų kompiuterių. Tam reikalingas ir naujausios kartos procesorius, ir atskira vaizdo korta, pageidautinas didžiulis bei greitas kietasis diskas, bent 17 colių įstrižainės ekranas ir t.t.
Tokie nešiojami kompiuteriai gaminami. Geriausi yra „Allienware“, „MSI GT70“, „Asus G75VX“, „Samsung 7 Gamer“ ir t.t. Tiesa, pamatę jų kainą ir patyrę, kaip greitai jie pasensta, daugelis supras, kad šis žaisliukas labai turtingiems žaidėjams.
Žinant, kad savo nešiojamojo kompiuterio paauglys praktiškai niekur nesinešios (kas gi leis), akivaizdu, kad logiškiausia žaidimams pirkti stacionarų kompiuterį, su atskiru ekranu, pele, bei klaviatūra. Pirmiausia, tą pačią galią gausite pigiau, antra – tokį kompiuterį lengva atnaujinti neperkant viso naujo, trečia – jį galima ardyti, susipažinti su konstrukcija, o tai paaugliui irgi naudinga.
Studentas irgi planšetės norėtų. Ir, vėlgi, labai prasminga ji jam nebus. Būtent studentui idealus yra nedidelis nešiojamas kompiuteris, kuo ilgiau veikianti jo baterija ir mažiausia kaina. Suprantame, studentas irgi nori žaisti, tačiau juk reikia kai ką aukoti – žaidimams tinkami nešiojamieji kompiuteriai ryja baterijas labai greitai.
Darbingo amžiaus žmonės privalo pamąstyti, kam tą kompiuterį naudos. Jei daug rašo – reikėtų nešiojamo kompiuterio su pilna klaviatūra. Jei užsiima dizainu ar vaizdo montavimu ir nenori stacionaraus, privalės gerokai paišlaidauti galingam darbiniam įrenginiui. Jei daug keliauja, susitinka su klientais, turi atrodyti reprezentatyviai – puikiai tiks „ultrabook“, arba „MacBok Air“ tipo kompiuteris. Aišku, jei pakanka galimybių, arba nėra didelių poreikių, tokie žmonės tikrai gali investuoti į planšetinį kompiuteriuką.
Pagyvenusiems žmonėms svarbiausia – bendravimas „Skype“, panaršymas internete, naudojimo paprastumas ir kaina. Teisingai parinktas nebrangus nešiojamas kompiuteris su vaizdo kamera – kaip tik jiems. Jiems visiškai pakaktų ir patikimo planšetinio kompiuterio, tik reikia pagalvoti, ar patogu bus jį laikyti, ar nedreba pirštai valdant liečiamą ekraną ir t.t.
Renkamės konkrečiai, arba galimybės ir kaina
Planšetinis kompiuteris
Šiuo metu jie tokie madingi, kad baigia pražudyti nešiojamų kompiuterių rinką. Jei pirkti jį skatina mada, tai ir pirkite – kuo čia dėta logika. O jei taupumas – verta pagalvoti.
Aišku, daugelis žmonių kompiuterius naudoja laiškų rašymui, interneto naršymui ir vienai kitai užduotėlei atlikti. Tokius darbus planšetinis kompiuteris atliks puikiai. Negana to – jį patogiau nešioti, jis gali fotografuoti, dažnas jungiasi prie 3G interneto. Taigi, visi, kam nereikia rinkti ilgų tekstų ar vykdyti specifinių sudėtingų užduočių, savo nešiojamą kompiuterį gali pakeisti planšetiniu?
Beveik. Tik reikės susitaikyti, kad be specialaus stovo jį visą laiką teks laikyti rankoje, o surinkti net trumpą tekstą liečiamame ekrane labai nepatogu. Be to, daugelis negali pilnavertiškai dirbti su įprastais darbo dokumentais, turi kitų apribojimų.
Sutaupyti perkant planšetinį kompiuterį irgi nelabai pavyks. Nors yra nemažai prigaminta pigių „Android“, kai kurie jų net neblogi, vis dėlto patartume tokių vengti – maža kaina dažnai slepia didelius trūkumus. Silpna baterija, prastas ekrano stiklas, neregistruota „Google Play“ parduotuvė apsunkinanti programėlių diegimą, nuolatinis strigimas dėl prastai suderintų komponentų ir t.t.
Taigi, šiuo metu, nežiūrint visos konkurencijos, optimaliausiu ir geriausiai tenkinančiu lūkesčius planšetiniu kompiuteriu išlieka „iPad“. Po jo – „Samsung“ ir „Nexus“ su „Android“ operacine sistema. Kitų žinomų gamintojų analogai.
Tik po to „Windows RT“ planšetės. Taip, tai puikiai veikiantys įrenginiai, bet jiems vis dar siūloma per mažai reikalingų programų.
Nešiojamas kompiuteris
Iškart atmetame pigiausius „netbook“, „Atom“ ar „Intel celeron“ procesoriais aprūpintus nešiojamuosius kompiuterius – erzinančiai lėti įrenginiai ne ką daugiau gali už planšetes, tik visą tai atliks kur kas nepaslankiau.
Jei jau darbui, pramogoms ar mokslams reikia nešiojamojo kompiuterio, žvalgytis verta tik į aprūpintus bent „Intel Core i3“ klasės procesoriais (turtingesniems tiks ir i5, ir i7). Vėlgi primename – kompiuteris yra tik įrankis, tad permokėti neverta.
Perkant svarbu įsitikinti, kad kompiuteris bus patogus ir turės reikiamas jungtis. Daug dirbantiems su tekstu reikėtų apšviečiamos ir pilnos klaviatūros, norintiems prijungti jį prie televizoriaus – HDMI jungties, kuo daugiau USB jungčių – tuo geriau.
Brangesniuose įrengiama „Bluetooth“ jungtis praverčia labai retai, o bevielis internetas – būtinas. Neužmirškime, kad 6 cell akumuliatorius yra geresnis už 4 cell, tačiau, vėlgi – geras akumuliatorius kainuoja, o būtinas tik jei kompiuteris bus dažnai nešiojamas.
Susigundę investuoti į itin ploną ir lengvą „ultrabook“ tipo kompiuterį turėtume neužmiršti, kad jame įrengiami taupesni, reiškia ir mažiau galingi, procesoriai. Tad norintiems dirbti galingesnėmis programomis plonytis gražuolis keletą minučių stenantis ties paprasta užduotimi gali ir nepatikti. O keliaujančiam verslininkui, kuriam reikia ir padirbėti su dokumentais, ir prezentaciją parengti – bus pats tas.
Stacionarus kompiuteris
Nenuvertinkime stacionarių kompiuterių. Jie gal ir griozdiški, tačiau pasislepia po stalu. Užtat kainuoja mažiau, gaunate didesnę galią ir daug lankstesnes tobulinimo galimybes. Be to, visuomet galite nusipirkti patogiausią klaviatūrą, pelę ir pritaikyti tinkamiausią monitorių.
Taigi, dirbantiems tik namie prie stalo, ar rimtiems žaidėjams, tikrai rekomenduočiau būtent šią dėžę. Aišku, jei svarbiausia tik pabudus lovoje prisijungti prie „Facebook“… Kita vertus – tam puikiai tinka ir išmanusis telefonas.
Beje, jei tikrai norite sutaupyti pirkdami naujausios kartos nešiojamą kompiuterį – ieškokite giminaičių JAV. Deja, toje šaly šios technikos kainos vis dar gerokai žemesnės negu pas mus. Netikintiems pridėjau iliustraciją.
Ar jau aiškiau, kuo remtis renkantis? Tie, kas jau apsisprendėte pirkti nešiojamąjį kompiuterį ir nori tikslesnių žinių, skaitykite toliau. Na, o bijantys skaičių ir painiavos gali to ir nedaryti.
Ką reiškia ir lemia parametrai (ne tokia ir trumpa ekskursija smalsiausiems)
Kai renkiesi kompiuterį, nuolat matai krūvą nesuprantamų prie pavadinimo rašomų skaičių bei keistų sutrumpinimų. Tame rebuse ir slypi atsakymas, kodėl iš pažiūros dviejų visiškai vienodų kompiuterių kaina skiriasi daugiau negu dvigubai.
Pamėginkime iššifruoti tokius užrašus prie dviejų „Skytech“ interneto parduotuvėje siūlomų standartinio dydžio „Dell“ nešiojamų kompiuterių. Abiejų ekranai 15.6 colių įstrižainės (patogiausias dydis, jei didžiąją laiko dalį šiuo nešiojamu kompiuteriu dirbate namie, tačiau kartais tenka ir pasitampyti), abu turi pilną klaviatūrą.
Vienas kiek lengvesnis, gracingesnis „DELL Inspiron 15 “ kainuoja 998 litus, o kitas, lyg ir storesnis, ne toks lengvas „DELL Precision M4700“ kainuoja 7728 litus. Visa kainos paslaptis slypi aprašymo rebuse:
DELL Inspiron 15 (3521) Black: 15.6 HD (1366X768) WLED Glare, Intel Celeron 887 1.5Ghz/2MB, Intel HD, 1x2GB DDR3-1600, SATA 320GB 5400rpm
DELL Precision M4700: 15.6 Full HD (1920X1080), Intel Core I7-3740QM 2.7GHz/6MB, AMD FIREPRO M4000/1GB GDDR5, 2x4GB DDR3-1600, 128GB SSD+750GB 7200 Rpm
Ekranas
15.6 HD (1366X768) WLED – tai ekrano tipas ir raiška. Pigesniojo modelio, kaip matome, ji mažesnė, o tipas, jau kiek senesnis LED. Tai visiškai pakankama daugeliui ekrano raiška.
Didesnė reikalinga apdorojantiems fotografijas, montuojantiems vaizdo medžiagą, kuriantiems grafiką ir dizainą. Būtent tokiems darbams skirtas antrasis kompiuteris. Jo ekrano tipas nenurodytas, tačiau greičiausiai tai IPS – matomas daug didesniu kampu, mažiau iškraipantis spalvas ir, vėlgi, daugeliui nebūtinas.
Kam reikia itin didelės raiškos vaizdo dar linkę rinktis „MacBook Retina“ nešiojamąjį kompiuterį, arba ima galingą stacionarų su aukštos klasės monitoriumi ir nesuka galvos.
Procesorius
Eilutė „Intel Core I7-3740QM 2.7GHz/6MB“, bei „Intel Celeron 887 1.5Ghz/2MB“ aprašo procesoriaus tipą bei greitį. Procesorius yra kompiuterio širdis ir nors galutinį veikimo greitį apibrėžia dalių visuma, procesoriaus galia ir yra kompiuterio galia. Šiuo metu absoliuti dauguma nešiojamų kompiuterių veikia su „Intel“ procesoriais, tad juos ir apžvelgsime.
„Intel Atom“ yra silpniausi procesoriai, kurie dažniausiai statomi į mažus nešiojamus kompiuteriukus, vadinamus „Netbook“. Jų galimybės labai ribotos.
„Intel Celeron“. Gaminami gana seniai ir skubančiam šiuolaikiniam žmogui gerokai per lėti. Labai vargina, kai tenka keletą minučių laukti, kol kompiuteris įsijungs, pasiuntus pelyte komanda ji pradedama vykdyti po ilgos pauzės, o rodydamas gerą HD filmą kompiuteris vargsta ir stringa, lyg į kalną ridendamas Puntuką.
Vienintelis pliusas – kompiuteriai su tokiais procesoriais pigūs, tad geriausiai tiks daug laiko ir nedaug poreikių turintiems senoliams. Tikrai nepatartume tokio pirkti studentui – jau po savaitės labai gailėsis sutaupęs procesoriaus sąskaita.
„Intel Pentium“ – naujesnės kartos, taupūs, tačiau vis tiek žemesnės klasės. Jokių rimtesnių programų ar žaidimų geriau nė nemėginti – prasikeiksite laukdami, kol kas nors įvyks.
Kompiuteris su tokiu procesoriumi tiks juo dirbti norinčiam vertėjui ar kalbos redaktorei, tokiu gali tekstus rinkti žurnalistas, ar konspektuoti paskaitas studentas. Vienintelė bėda, kad pasitenkinimo ir pojūčio, jog įsigijote gerą daiktą tikrai nejusite.
„Intel Core“ procesoriai yra trijų tipų – i3, i5, i7. Šiuo metu gaminami kompiuteriai su trečios kartos „Core“ procesoriais, ką nurodo pirmasis iš keturių aprašymo skaičių – „Intel Core i7-3xxx“ yra trečios kartos.
Pasivaikščioję po parduotuves Lietuvoje išvysite, kad ten vis dar labai daug kompiuterių su antros kartos „Core“ procesoriais, reiškia, jie jau kiek užsigulėję. Nieko baisaus, jei kaina nedidelė, tačiau naujesnė karta taupesnė ir greitesnė.
Kompiuteriai su „Intel Core“ procesoriais yra galingiausi, moderniausi ir, aišku, labiausiai rekomenduojami. Jau i3 tipo procesoriaus visiškai pakaks namų vartotojui. i5 procesoriais aprūpinti kompiuteriai gali atlikti tikrai sudėtingus darbus, tinka žaidimams, o i7 procesoriai montuojami į aukščiausios klasės darbo kompiuterius.
Raidelės po procesoriaus tipo skaičių irgi turi prasmę. Šiuo atveju „QM“ reiškia keturis branduolius. Jei būtų „U“, reikštu, kad procesorius itin taupus, tad mažiau galingas, „M“ reiškia du branduolius.
Skaičius 2.7GHz reiškia procesoriaus skaičiavimo greitį. Jis turi įtakos kompiuterio greičiui, tačiau paprastas vartotojas praktiškai nemajus skirtumo tarp 2.2 ir 2.5 GHz procesorių greičio, tad čia išlaidauti neverta.
Vaizdo korta
„AMD FIREPRO M4000/1GB GDDR5“ – tai vaizdo kortos tipas ir jos atminties dydis. Dažniausiai klaidingai manoma kad didesnė vaizdo kortos atmintis ar pats jos buvimas labai svarbūs nešiojamam kompiuteriui. Ne – tai svarbu jo kainai. Taigi, pirkti kompiuterį su atskira vaizdo korta verta tik jei planuojate žaisti rimtus žaidimus arba rimtai dirbti su vaizdo medžiaga, 3D grafika.
Paprastam vartotojui visiškai pakanka „Intel“ vaizdo pajėgumų. Net žaidėjai sumokėję už vaizdo kortą dažniausiai nusivils – pigesni modeliai jokios įtakos kokybei praktiškai neturės. Norint žaisti reikia ir pirkti tam skirtus nešiojamus, o dar geriau pasirinkti stacionarų kompiuterį.
Bėda ne tik pačioje vaizdo kortoje, tačiau ir palyginus prastame nešiojamo kompiuterio aušinime – nuolat dirbant maksimaliu režimu jis kais ir praras efektyvumą.
Atmintis
„1x2GB DDR3-1600, SATA 320GB 5400rpm“. Tai vidinės sparčiosios kompiuterio atminties dydis ir kietojo disko dydis bei tipas.
Šiuo atveju RAM atmintis – 2 GB. Norint sėkmingai dirbti su „Windows“ reikėtų bent jau 4 GB, tad šis kompiuteris, vėlgi, bus lėtokas. Pliusas yra tas, kad šią atmintį galima pirkti atskirai, tad ateity galėsite ir pasididinti. Brangesnis modelis turi 2 kartus po 4 GB. 8 GB jau visiškai pakaks.
Kietasis diskas šiuo atveju yra 320 GB dydžio, o 5400rpm nurodo jo apsukų skaičių per minutę – šis yra vidutinio greičio. Pats kietojo disko dydis visai pakankamas – filmus galite laikyti ir išoriniame. Tačiau jo greitis labai vidutiniškas.
Aukštesnės klasės kietieji diskai turi 7200rpm apsukų greitį, o jei kompiuteryje įdiegtas naujo tipo SSD diskas, jis atrodys tiesiog nepalyginamai greitesniu. Tačiau ir piniginę SSD diskai tuština stulbinančiu greičiu.
