Visi vienu balsu tvirtina, kad naujosios technologijos svarbiausiu paverčia žmogų. Tačiau svarbiausiu jis tampa, kaip valdovas, ar kaip auka? Laukti ar bijoti tokios ateities, kai galėsime virtualiai matuotis internete perkamus drabužius, o prekybininkai, ieškodami būdų, kaip įsiūlyti mums būtent tai, ko norėtume, vis giliau skverbsis į individualią asmens erdvę.
Kokių staigmenų tai mums žada? Apie tai pasakoja žymiausi šioje srityje dirbantys specialistai.
Tikslesnė informacija apie pirkinius
2012 m. elektroninės prekybos ataskaitoje Rytų Europai nurodoma, kad iki 2015 m. Rusijoje perkančių internete skaičius augs dvigubai.
Lenkai noriai naudojasi prekių kainų palyginimo ir pirkėjų nuomonę skelbiančių svetainių paslaugomis, ukrainiečiai internete noriai perka buitinę techniką, o Bulgarijoje internetu apsiperka tik 14 proc. gyventojų.
Čekų apklausa rodo, kad pirkėjams svarbiausia gerai pateikta informacija apie produktus, palanki siuntimo kaina, patrauklios nuotraukos ir žmonių rekomendacijos.
„Iš pat pradžių vos keli žmonės pirko „Amazon”, „eBay” parduotuvėse. Dabar net mano 70-metė mama tai daro.
O per artimiausius penkerius metus vyks dar didesnių pokyčių. Atsiras daugiau virtualių parduotuvių, į kurias galėsi užeiti, matuotis drabužius, išbandyti techniką, išsirinkti norimą prekę, po to ją užsisakyti, ir prekė bus atsiųsta tau namo”, – tuo tikras trylika metų šioje srityje dirbantis „Studio Moderna Fashion Group” atstovas Stefanas Konopatzkis.
„Kol kas sudėtinga pirkėjams teisingai nurodyti drabužių dydį. Šiuo metu mes siūlome reliatyvius dydžių palyginimus, nurodome, kad gamintojo nurodomas dydis yra mažesnis ar didesnis už įprastą, pateikiame išmatavimus centimetrais.
Tačiau pasaulyje jau kuriami virtualūs drabužių matavimosi kambariai, kur stovėdamas prieš vaizdo kamerą matai, kaip atrodysi su tuo ar kitu drabužiu.
Akivaizdu, kad tai mūsų ateitis. Tik kol vyksta eksperimentai, turime pasirinkti, kuri technologija bus perspektyviausia.
Gana greitai visa tai daryti galėsime pasinaudodami paprasta interneto kamera”
Tikslesnė informacija apie poreikius
„Apsipirkimas internete nebeturi sienų. Tačiau tai netgi skatina vietinį verslą. Juk pamatę, kad žmonės kažką perka užsienyje, nes to čia nėra, verslininkai žino, kokią prekę reikia atvežti. Kaina irgi susireguliuoja – nebeįmanoma dirbtinai jos užkelti, nes įgudę pirkėjai ras pigiau kitur“, – sako S. Konopatzky.
Las Vegase (JAV) vykusioje „IBM Impact 2013“ konferencijoje apie tai, kaip besivystančios mobiliosios technologijos keičia pirkėjų įpročius ir kaip prie to turi taikytis pardavėjai, kalbėjo JAV prekybos tinklo „Target“ atstovai.
„Svarbiausias dalykas mums – palaikyti nenutrūkstamą kontaktą su pirkėju. Ar tai parduotuvėje, ar internete, ar aptarnavimo centre – privalome nuolat teikti žmonėms nejuntamą, intuityvią informaciją.
Jau dabar įprasta apsipirkimą pradėti internete, tęsti parduotuvėje ir, galiausiai, viską pasitikrinti nešiojamame įrenginy. Todėl svarbiausia užduotis mums – suteikti pirkėjui galimybes ir žinias, kurias jis jau įprato aptikti savo išmaniajame telefone. Žmonės to tikisi, reiškia pardavėjai priversti prisitaikyti.
Kalifornijoje yra namas, kurį 30 metų be jokių brėžinių statė 140 darbininkų. Kas išėjo? Name šimtai kambarių, keletas virtuvių ir 950 durų, daugelis kurių veda į niekur. Tos prekybos schemos, kurias kūrėme daugelį metų ir turi šimtus durų vedančių niekur. Todėl mums teko viską išgriauti ir perdaryti kur kas racionaliau.“
Prisiminkime, kiek kartų dėl nuolaidos kortelės Lietuvos prekybos centre pildėme anketas, nurodydami savo elektroninį paštą? O juk po to prekybos centrai mato, ką perkame naudodamiesi kortele, siunčia mums į elektroninį paštą reklamas. Tačiau tai jau praeitis. „Target“ atstovai parodė milžinišką JAV žemėlapį, kuriame nurodytą, kurioje šalies vietoje kokių prekių dažniausiai pirkėjai ieško internete, koks ieškančiųjų tankis ir koks atstumas iki artimiausios parduotuvės.
„Visiems prekybininkams noriu patarti – pradėkite bendrauti su pirkėju kuo anksčiau ir bendraukite kuo dažniau. Technologijos tai jau įgalina, tokia ateitis“, – užbaigė kalbą „Target“ atstovė.
Tačiau juk duomenys apie mano poreikius yra šiek tiek intymūs. Dažnas norėtume, kad pasaulis galvotų, jog labiausiai ieškome Dostojevskio knygų ir nebūsime patenkinti, kai ištyrę mūsų poreikius prekybos centrai siūlys erotinius žurnalus? Kita vertus – nepatenkinti būsime garsiai, o tyliai įsidėmėsime gerą kainą.
Baisoka? Tačiau juk ir „Facebook“ gyvena iš to, kad prekiauja žiniomis apie mūsų interesus. Ar pastebėjote, kad internete pasidomėję kokia preke, vis dažniau ekrane pamatote tokios reklamą? Dar ryškesnis žinių apie pirkėją kaupimas regimas interneto paieškos giganto „Google“ pristatytame naujų paslaugų pakete.
Pradėjusi JAV teikti internete siunčiamos muzikos ir filmų paslaugą, „Google“ garantavo, kad norint muzika bus parenkama pagal jūsų skonį, bet kuri paiešką siūlys atitinkamą paslaugą ir t.t. Patogu, tačiau gali būti ir nemalonu, jei greta sėdintis žmogus matys, kad labiausiai mėgsti tai ką viešai vis keiki (pavyzdžiui – „Euroviziją“).
Tikslesnė informacija apie kainas
Kiekvienas svajoja nusipirkti geriausią daiktą pigiausiai. Kiek degalų sudeginame lakstydami nuo vieno prekybos centro iki kito ir medžiodami nuolaidas, skaičiuojame retai.
Internete nusipirkę pigiai, pasiuntame radę dar pigiau. O juk kankinasi ir pardavėjas, nenorintis prarasti galimo pelno, tačiau bijantis prarasti pirkėją. Lietuvoje spręsti šią problemą pasišovė „Login 2013” konferencijoje triumfavusi paslauga „PriceOn”.
Paslaugos idėja paprasta – rinkos naujoko pristatyta programėlė išmaniesiems telefonams ir portalas teikia susidomėjusiems žmonėms informaciją apie realią vienos arba kitos plataus vartojimo prekės kainą skirtinguose prekybos centruose bei interneto parduotuvėse.
„PriceOn” darbuotojai kiekvieną dieną vaikšto po parduotuves, specialiu įrenginiu nuskaito prekių kainas ir siunčia jas į duomenų saugyklą.
Tad pirkėjas gali išmaniuoju telefonu prekybos centre tiesiog nuskaityti prekės kodą.
Kokią ateitį mato šią paslaugą teikiančios anksčiau gerokai prekybos centrus erzinusios, o dabar pradedančios su jais draugauti įmonės vadovas Tomas Gudžiauskas?
„Mūsų programėle jau naudojasi apie 65 tūkst. vartotojų, o artimiausias tikslas – eiti į didesnę rinką. Ateityje norime į sistemą įdiegti geolokacijos paslaugą – nustatysime, kurioje vietoje yra vartotojas, ir teiksime jam artimiausios parduotuvės kainas.
Kol kas tokiu mastu kaip mes Lietuvoje tokios informacijos niekas nerenka, o informacija yra didžiausia šių laikų vertybė. Aišku, kiekvienas prekybos tinklas tiria konkurentų kainas, tačiau tai yra labai painu. O kainos mažmeninėje prekyboje dabar yra pagrindinis rinkodaros įrankis.
Mes ta informacija galime dalintis. Su vartotojais – nemokamai, o su organizacijomis – mokamai. Jau šiandien turime visą informaciją apie realų kiekvienos prekės kainų pokytį per pastaruosius dvejus metus”, – pasakojo T. Gudžiauskas.
Taigi žinios tampa svarbesniu rinkodaros elementu net už propagandą ir tiesmukišką reklamą. Tikslinga žinia pirkėjo taip neerzina, kaip betiksliai pažadai, taigi laimi ir patys pardavėjai.
Kad kainos žmones domina, įrodo ir tai, jog per mėnesį prie „PriceOne” paslaugos vartotojai prisijungia apie 400 tūkst. kartų.
Visai malonu žinoti, kad ateityje galėsime atsisveikinti su apgaulingomis nuolaidų akcijomis, o žadėdami mažiausią kainą prekybininkai privalės įsitikinti, kad nemeluoja – juk šimtai tūkstančių pirkėjų patys lengvai sužinos tiesą.
Patogesnis atsiskaitymas
„Kadaise žmonės taip nepasitikėjo internetu, kad atsiskaityti sutikdavo tik grynaisiais, dabar auga ir pasitikėjimas, ir atsiskaitymo būdų pasirinkimas.
Kai žmonės žino, kad jų neapgaus, nes juos gina įstatymas, o ir pardavėjas nori geros reputacijos, prekybos mastas auga greičiau”, – kalbėjo S. Konopatzkis.
Išties – patogių atsiskaitymo būdų stoka ne vieną lietuvį vis dar atbaido nuo apsipirkimo internetu.
Net paprasčiausią kreditinę kortelę turime toli gražu ne visi, ką jau kalbėti apie daugelio užsienio prekybos portalų mėgstamą „PayPal“.
Mažos šalys turi savas taisykles, todėl lietuviškos elektroninės parduotuvės kol kas taip pat neskuba diegti tarptautinių atsiskaitymo būdų.
Kai kurios jų atsiunčia sąskaitą už pasirinktas prekes ir prašo pervesti pinigus, kitos įsidiegė internetinės bankininkystės paslaugas, trečios priima grynuosius pristačius prekę ar atvykus atsiimti jos į saloną. Vos viena kita įsidiegė „PayPal”, ir tai tik todėl, kad tikisi pirkėjų iš užsienio.
Žinoma, kada nors visi naudosimės bent jau Europoje veikiančiomis universaliomis atsiskaitymo sistemomis, tačiau naujovės mus pasiekia jau dabar.
Atsiskaitymo internete sistemos „Sving” diegėjas Baltijos šalyse Augustas Štaras sakė, kad tokie atsiskaitymai itin populiarūs Skandinavijos šalyse.
„Naudojantis mūsų paslauga nereikia atsiminti jokių slaptažodžių ar banko prisijungimo kodų – pakanka vardo, pavardės, asmens kodo, adreso ir telefono.
Svarbiausia, kad susimokėti galima per dvi savaites arba sudaryti išsimokėjimo sutartį”, – pranašumus vardijo A. Štaras.
Nebereikia baimintis, kad nusipirkta prekė netiks, o pinigai ilgam įstrigs – jegui įsigytą prekę gauni per dvi savaites, gali jos neimti ir, žinoma, nemokėti. Kita vertus, ar negresia dar viena skolininkų banga, juk pirkti nedraudžiama ir neišgalintiems susimokėti?
„Pirmą kartą reikia sudaryti sutartį, pervesti vieną centą iš savo sąskaitos. Be to, mes tikriname kliento mokumą”, – aiškino „Sving” atstovas.
Tai tik vienas naujų atsiskaitymo būdų, tačiau ir jo kūrėjai renka apie pirkėjus duomenis.
Išvada labai aiški – ateities prekybininkai sieks kuo daugiau žinoti apie tave ir pasitelks visas technologijas siekdami tau kuo patogiau pasiūlyti tai, ko tu trokšti. Gražu. Lieka, kad ir ateities darbdaviai norėtų kažko panašaus.
Tačiau ateities paranojikams, piktavaliams, slepiantiems juodąsias savo biografijos bei troškimų skyles, tikrai nepavydžiu – informacijos pasaulyje lieka vis mažiau tamsių užkaborių, kur galima pasislėpti.
