Įmonės kaltinamos tuo, jog pardavinėja savo gaminius ir paslaugas pigiau, nei savikaina, ir taip bando išstumti iš rinkos Europos gamintojus.
Didžiausia kaltinimų ir nepasitenkinimų banga plūstelėjo iš Vakarų Europos, tuo tarpu Lietuva dar džiaugiasi bendradarbiavimu su „Huawei“ - antradienį Vilniaus universitete atidaryta vienintelė regione „Huawei“ kompiuterinių tinklų akademija.
Fizikos fakultete atidaryta akademija gali tapti tramplinu jauniesiems kūrėjams. „Huawei“ neslepia, kad stengsis tokių akademijų Europoje atidaryti kuo daugiau – pradėdami nuo Rytų Europos.
„Europa – prioritetinis regionas mūsų įmonei. Visuomenė čia atvira naujoms technologijoms. Jūsų (VU įrengtas. - Red.) „Huawei“ centras yra antras Europoje, planuojame artimiausiu metu atidaryti dar du“, - atidarymo metu kalbėjo „Huawei“ atstovas Baltijos regionui George'as Zhangas.
Kitas „Huawei“ centras įrengtas Olandijoje, planuojama panašų centrą įrengti Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Su „Huawei“ bendradarbiauja ir viena didžiausių Lietuvos telekomunikacijų bendrovių.
„Gana daug bendradarbiaujame. Kartu diegiame 3G ir 4G technologijas. Esu dėkingas, kad „Huawei“ Lietuvoje ne tik užsiima verslu, bet ir padeda technologiškai šviesti visuomenę“, - kalbėjo „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.
Europos Komisija grasina papildomais muitais
Europos Sąjungos (ES) politikos viršūnės praėjusią savaitę pasirengė stoti į „antkainių karą“ su Kinijos „Huawei“ ir ZTE mobiliųjų technologijų įmonėmis, kurios, pasak kai kurių Europos verslo ir valdžios atstovų, į Europos rinką skverbiasi naudodamos dempingo metodą, rašė telegraph.co.uk.
Kinija žada netylėti, jei bus ribojamos jos įmonių galimybės – šios šalies politikai jau yra įniršę dėl neseniai Europos Komisijos (EK) pateikto siūlymo papildomais mokesčiais apkrauti kiniškas saulės baterijas. Skaičiuojama, kad EK sprendimas saulės baterijų importuotojams iš Kinijos kainuos apie 21 mlrd. eurų.
Europos prekybos komisaras Karelis de Guchtas naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, jog „Huawei“ ir ZTE „dempinguoja savo produktus, skirtus Europos rinkai“. Abi įmonės kaltinimus neigia.
K. Guchtas tvirtino, kad Kinijos valstybės subsidijuojamos įmonės kuria „iškreiptą rinką“.
Ligšioliniai bandymai tartis gražiuoju neišdegė – buvo surengti trys derybų susitikimai, tačiau norimas rezultatas nebuvo pasiektas.
„Mes labai norime susitarti su Kinijos gamintojais, nes tai padėtų pasaulio ekonomikai. Tačiau derybos buvo vienpusės“, - derybų eigą komentavo K. Guchtas.
EK gali priimti sprendimus nepriklausomai nuo atskirų šalių pageidavimų. Šiuo metu sankcijoms pritaria Prancūzija, Didžioji Britanija ir Ispanija, o Vokietija, turinti gerus prekybinius ryšius su Kinija, prieštarauja bet kokių apribojimų įvedimui.
Kinai tvirtina, kad sėkmę atneša darbas, o ne subsidijos
Po pasigirdusių įtarinėjimų dempingu ir valstybinėmis subsidijomis, Kinijos įmonės atsakė gan griežta retorika.
„Įmonės sėkmė priklauso nuo įdėto darbo, o ne nuo subsidijų“, - portalui chinadaily.com kalbėjo aukštas pareigas užimantis vienos įmonės atstovas.
„Huawei“ vadovai Vakarų Europoje kelis kartus paneigė, kad jų įmonė gauna Kinijos valdžios paramą ir pasiūlė Europos įstaigoms „daugiau bendrauti, prieš pradedant švaistytis draudimais“. Anot jų, mažą kainą „Huawei“ pasiekia dėl savo aukšto technologinio išsivystymo.
„Huawei“ į Europos rinką žengė 2002 metais, o nuo 2011 ši įmonė yra didžiausia tokio pobūdžio užsienio kapitalo įmonė, veikianti Europoje. Skirtingais duomenimis, ji užima nuo 7 iki 13 proc. Europos rinkos. „Huawei“ padaliniuose Europoje dirba 7 tūkst. darbuotojų, planuojama samdyti dar 4 tūkstančius.
JAV įtarinėjo šnipinėjimu
2010 metais JAV paskelbė, kad „Huawei“ bendradarbiauja su Kinijos žvalgybos agentūromis.
Po pranešimo JAV įmonės buvo paragintos nebendradarbiauti su atvykėliais iš Kinijos ir nenaudoti jų tiekiamos įrangos, tuomet rašė bloomberg.com.
„Huawei“ buvo tiriama maždaug metus, o tyrimas atskleidė „kyšininkavimo, korupcijos ir neteisėto elgesio“ atvejus. JAV žvalgybos pareigūnai ne kartą kaltino Kiniją vykdant ekonominę žvalgybą ir taip sumenkinant amerikiečių atliekamų tyrimų ekonominę svarbą.
Dėl šių įvykių gerokai susvyravo „Huawei“ pozicijos Šiaurės Amerikos rinkose, tad įmonė pradėjo skirti vis didesnį dėmesį Europai.
