Elektroninių knygų leidėjai braunasi per verslo džiungles

Knygų leidyba Lietuvoje vis dar katastrofiškai traukiasi. Kasmet naujų knygų išleidžiama kone penktadaliu mažiau. Leidėjai griebiasi už galvos ir vis pabaksnoja valdžią, kad ši atgaivintų skaityti skatinančias programas. O patys gręžiasi į jaunesnius žmones, vieną po kitos leisdami elektronines knygas. Nors interneto erdvėje jų, lietuviškų, tėra koks 1 tūkstantis, leidėjai kursto viltį, kad ši verslo sritis sėkmę sugaus ateityje. O kol kas jiems, kaip ir leidėjams Europoje, tenka praryti karčią nešvarios konkurencijos piliulę. 

J. Toubon Vilniuje su leidėjais tarėsi, kokių imtis veiksmų, kad elektroninių knygų leidybos verslas greičiau išaugtų kūdikystę.<br>J. Stacevičius
J. Toubon Vilniuje su leidėjais tarėsi, kokių imtis veiksmų, kad elektroninių knygų leidybos verslas greičiau išaugtų kūdikystę.<br>J. Stacevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

2013-06-12 19:06, atnaujinta 2018-03-05 14:42

Elektroninių knygų platintojai pasaulyje dirba paisydami laukinės ekonomikos dėsnių. Tuo įsitikinęs buvęs Prancūzijos kultūros ministras, Prancūzijos atstovas kultūros vertybių ir paslaugų apmokestinimo klausimams Jacques Toubonas. Pokalbis su juo – apie tai, kokios negandos persekioja leidėjus Europoje.

- Elektroninių knygų platintojai dėl rinkos kimba vieni kitiems į plaukus. Praėjusią savaitę JAV, Niujorke, teismas pradėjo svarstyti bylą, kurios dalyvės – korporacija „Apple“ bei elektroninių knygų leidybos ir prekybos milžinė „Amazon“ .

Pastaroji metė kaltinimus „Apple“, kad ji dar 2009 metais, rengdama nišą planšetei „iPad“, tarėsi su keletu leidėjų dėl elektroninių knygų kainos ir taip siekė užimti geresnę konkurencinę poziciją. „Amazon“ traukia kąsnį iš „Apple“ burnos?

- Byla, kuri šiuo metu svarstoma teisme, puikiai atskleidžia tai, ko bandome išvengti Europoje, - monopolio, kokį JAV sukūrė didžioji elektroninių knygų platinimo įmonė „Amazon“ ir jos filialas – skaityklių gamintoja „Kindle“.

„Amazon“ piktinasi, kad „Apple“, sutarusi su leidėjais, platina knygas už jų pasiūlytą kainą. Toks „Apple“ sandoris jai trukdo apkramtyti elektroninių knygų kainas ir užimti didžiąją rinkos dalį.

Panaši situacija yra ir Europoje. Pernai spalį, Europos Komisija paprašė Europos leidėjų paviešinti susitarimus, kurie buvo sudaryti su „Apple“.

Jei leidėjai neturės jokių alternatyvų, vadinasi, visa leidyba ir platinimas vyks „Amazon“ tinkle. Ji toliau vadovaus visai šiai pramonei. Tačiau elektronines knygas „Amazon“ juk pardavinėja už 4-5 dolerius. Leidėjai gauna centus ir neįstengia kūrėjams sumokėti už autorines teises.

Manau, kad bent jau Europoje būtina numatyti tokį kultūros prekių platinimo reglamentą, kuris neleistų elektroninių knygų pardavėjams vadovautis laukinės ekonomikos dėsniais.

- Gegužę Britanijoje dienos šviesą išvydo D. Browno romanas „Pragaras“. Būta gandų, kad vertėjai, plušėję keletą mėnesių prie šios knygos, dirbo vos ne bunkeriuose. Jiems buvo uždrausta į patalpas atsinešti mobiliuosius telefonus, kad tik nekiltų pagunda nufotografuoti verčiamų puslapių. Jei tai būtų pavykę, piratinė knygos versija internete būtų pasirodžiusi anksčiau, nei originalas.

Kodėl elektroninių knygų leidėjams vis dar nepavyko įveikti „piratų“?

- Piratavimas šiuo metu – milžiniška problema, pirmiausia – muzikos sektoriuje. Europoje šiuo metu 80 proc. visų muzikos įrašų įsigyjama nelegaliai. O iš tų likusių 20 proc. net tris ketvirtadalius parduoda platintoja „Apple“.

Antras sektorius, kuriam piratai kerta skaudžiausiai - filmai ir serialai. Daugybė jų nelegaliai siuntinėjami per „Youtube“.

Piratavimas tampa vis aktualesnis ir knygų sektoriui. Pavyzdžiui, Ispanijoje gausybę knygų galima rasti nelegaliose interneto svetainėse ir jas atsisiųsti.

Manau, kad būtina atrasti būdų, kaip nelegalias interneto svetaines nubausti už piratavimą, o internautus – kad jie naudojasi jų paslaugomis.

- Kaip tai padaryti?

- Viskas priklauso nuo situacijos konkrečioje šalyje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šiuo požiūriu elgiamasi pažangiai. Yra sukurta Vyriausioji tarnyba kovai su piratavimu internete. Esu jos narys.

Prancūzijoje laikomasi nuostatos, kad pamažu vartotojai atsisakys piratų paslaugų. Prancūzai vis geriau supranta, jog būtina saugoti intelektinę nuosavybę, - ginti autorių ir menininkų teisę į jų kūrinius.

Tačiau matant, kas apskritai vyksta Europoje, - neramu. Internautai ignoruoja kovos su piratavimu būdus. Atvirkščiai, joje veikia Piratų partija, kuri ypač aktyvi Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.

- Mūsų šalies milijonierius, dirbantis informacinių technologijų srityje, prasitarė, kad atostogoms nusipirkęs detektyvą, rankose jo ilgai neišlaikė. Esą, skaityti verčiant popieriaus lapus – labai nepatogu. Jis, sumokėjęs dvigubai, nusipirko elektroninę tos knygos versiją.

Kodėl elektroninės knygos vis dar yra brangios?

- Europoje dar labai sunku išleisti pigias elektronines knygas. Viena priežasčių – ekonominė. Joms, kaip ir visoms kitoms elektroninėms paslaugoms, yra taikomas įprastinis 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Skaitmeniniai leidiniai būtų daug pigesni, jei jiems būtų taikomas bent jau toks pat PVM, kaip popieriniams.

Pavyzdžiui, popierinėms knygoms Lietuvoje šiuo metu taikoma lengvata – 9 proc. PVM, elektroninėms – 21 proc. - susidaro 12 proc. skirtumas. Prancūzijoje jis siekia net 14 proc.

Sumažinti Europoje elektroninėms knygoms PVM – tai misija, kurios ėmiausi.

O ji turi net tris tikslus. Vienas – kritus kainoms, padidėtų elektroninių knygų paklausa. Tai - naudinga Europos leidėjams.

Antra, jiems būtų lengviau konkuruoti su amerikiečių elektroninių knygų leidėjais ir platintojais, kurių verslui JAV teikiama daugybė lengvatų.

Trečia, būtų užtikrinta kultūrinė įvairovė, t.y. atsirastų elektroninių knygų platinimo „platformos“, kuriose būtų galima išsirinkti įvairiomis kalbomis išleistų knygų, lietuvių kalba – taip pat. Tuo tarpu dabar viskas - amerikiečių rankose, kurie platina tik angliškas knygas.

Manau, tai, kas vyksta šiuo metu leidybos srityje, atspindi bendrą situaciją Europoje. Tai – egzistencinis klausimas. Ar Europa nori išlikti tik vartotoja? Ar norėtų savo žemyne išplėtoti savo pačios elektroninių knygų prekybos „platformas“, sukurti savo įmonių? Kurti daugiau darbo vietų, gauti daugiau pajamų?

Lietuvos pozicija šiuo atveju – labai svarbi. Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva tikrai gali atkreipti dėmesį į šią problemą.

- O pelno mokestis už platintojų parduotas elektronines knygas? Ar jis egzistuoja?

- Šiuo metu ir Europos, ir kitų šalių leidėjai kalba apie tai, kad reikia apmokestinti tarptautines, ypač – didžiąsias tuo užsiimančias interneto įmones.

Jų pelnas dažniausiai nusėda „mokesčių rojaus“ šalyse. Ir JAV prezidentas Barackas Obama paragino ieškoti būdų, kaip būtų galima apmokestinti tokias kompanijas kaip „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Facebook“.

Paskaičiuota, kad „Amazon“ per 12 metų (nuo to laiko, kai JAV Kongresas priėmė įstatymą dėl fiskalinio moratoriumo) sutaupė 8 mlrd. JAV dolerių, kuriuos būtų tekę sumokėti už skaitmeninę prekybą.

- Knygų leidyba – vienintelė paslaugų verslo šaka Lietuvoje, kuri pastaruosius ketverius metus ritosi žemyn. Kasmet naujų knygų Lietuvoje išleidžiama 15-20 proc. mažiau, tiražai – traukiasi.

Leidėjai vis smarkiau mina valdžiai ant kulnų, prašydami atnaujinti skaitymą ugdančias programas. Kalbama apie tai, kad valstybė privalo finansuoti programas, kurios ugdytų vaikų norą skaityti. O kokia leidybos verslo situacija Prancūzijoje?

- Viena geriausių Europoje (šypsosi). Tą patį galima pasakyti apie Didžiąją Britaniją.

Prancūzijoje apskritai knygų leidybos rinka nekinta: apyvarta nesitraukia. Leidybos rinka sudaro apie 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų). Bet elektroninės knygos užima nedidelę jos dalį: 1-2 procentus. Atrodo, tiek - ir Lietuvoje.

Tačiau Prancūzijos leidėjai įsitikinę, kad būtina platinti knygas internetu, - prekiauti jomis ir prancūziškose, ir europietiškose „platformose“.

Juk elektroninių leidinių rinka vis labiau plėsis. Šiuo metu JAV ji sudaro 22 proc. visos leidybos rinkos, ir net pralenkė kišeninių knygų rinką.

Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos ar Olandijos leidėjai nesibaimina dėl tokio verslo sėkmės. Ir nenori, kad jis priklausytų vien tik amerikiečių kompanijoms.

- Kokią knygą savo planšetėje perskaitėte pirmiausia? Ir kiek už ją teko sumokėti?

- Tai buvo prieš dvejus metus išleista, prestižinę Prancūzijos literatūros Goncourt (Gonkūrų) premiją pelniusi Alexis Jennie knyga „Prancūzų karo menas“ („L'art Francais de la guerre“).

Tai stora knyga. Ji skaitmeniniu formatu buvo išplatinta iš karto, kai tik pasirodė popierinė jos versija. Už ją, berods, sumokėjau 15 eurų (apie 52 litus).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.