Kokia idėjos esmė? Ogi visai atsisakyti interneto parduotuvių ir prekes tiesiai iš sandėlių (ar gamintojų) tiekti pirkėjams. Kaip tai veikia, už ką investuotojai dalija milijonus, kodėl pradeda darbą nuo Latvijos ir kaip tos prekės pačios ieškos pirkėjo, papasakojo bendrovės „Future retail“ steigėjai, Tadas Deksnys bei Justinas Taruška.
„Sistemą sukūrėme dar 2011 metais, tačiau pirmiausia nusprendėme ją išbandyti patys. Tai padarėme prekių augintiniams kategorijoje (bendrovė prekių augintiniams prekybos centrus „Pet24.lt” ir „Pet24.lv“). Pardavimai pradėjo augti po 200 proc. kasmet.
Šiuo metu daugiau negu 80 proc. prekių augintiniams tiekėjų naudoja „Inside Warehouse“ platformą, pateikdami asortimentą iš savo sandėlių. Matydami tokius rezultatus, pradėjome planuoti plėtrą“, – pasakojo komandos vadovas Tadas Deksnys.
Iš tiesų tam jie gavo ne visai milijoną – 2013 m. balandį rizikos kapitalo kompanija „BIP Group“ į „Future retail“ investavo 0,8 mln. litų. Pinigai skirti bendrovės technologinės platformos „Inside Warehouse“ plėtrai Baltijos šalių rinkose, taip pat kitų prekių kategorijų diegimui.
Kaip ten bebūtų, tačiau retas galime pasigirti gavę bent dešimtadalį šios sumos savo idėjų vystymui, tad kas tai per stebuklas?
Atvesk prekę pas pirkėją
„Iš esmės, tai paslauga, kuri pirkėją sujungia su tiekėju. Tai toks prekybos būdas, kai ne tu eini į elektroninę parduotuvę ieškoti prekių, o tos prekės yra rodomos virtualiose lentynose tiesiog tose svetainėse, kur mėgsti lankytis, – sakė J. Taruška. - Pavyzdžiui, skaitai atsiliepimus apie mobiliuosius telefonus, ar televizorių pristatymą ir tiesiog prie to straipsnio rodomos virtualios lentynos su tais telefonais.
Niekur neišeidamas gali įsidėti juos į krepšelį, susimokėti ir gauti. Taip vienoje vietoje, ten kur tau aktualu, galėsi pasirinkti kelių pardavėjų prekes.
Taip, pirmiausia, sutaupysite labai daug laiko. Pirkti bus galima būtent ten, kur daugiausia ir diskutuoji apie prekę, nereikės gaišti jos ieškant“.
Tiesa, apie telefonus kalbėti neverta – kol kas jie bando sistemą su prekėmis augintiniams. Juk įvairūs augintinių mėgėjai lankosi specialiuose forumuose, turi susikūrę socialinius tinklus, patarimų svetaines, galų gale ir lrytas.lt turi rubriką „Augintinis“.
Ten lankosi tie, kam tai rūpi. Būtent tokiose vietose ir atsiras pirmi šios paslaugos pasiūlymai. Skaitai straipsnį apie gyvūnų alergiją, o virtualioje lentynoje gali rinktis maistą jiems, žiūrėti, kuris labiau tinka ir iškart pirkti.
„Inside Warehouse“, tai tarsi elektroninė lentyna, kuri automatiškai parenka ir eksponuoja prekes iš sandėlių būtent tuose tinklapiuose, kuriuose pirkėjai ieško informacijos. Tokiu būdu, ne pirkėjas turi eiti ieškoti prekės, o pati prekė atsiranda ten, kur yra pirkėjas.
„Jau pradedame bendradarbiauti su interneto portalais, forumais, socialiniais tinklais, kad sukurtume galimybę žmogui, skaitančiam, sakykime, apie kūdikių mitybą, čia pat vieno mygtuko paspaudimu įsigyti mišinuką naujagimiui. Viską bus galima atlikti tame pačiame puslapyje, kuriame žmogus surado informaciją“, – pasakojo J. Taruška.
Sistema automatizuoja daugumą procesų, kuriais iki šiol reikėdavo fiziškai pasirūpinti tiek prekių tiekėjams, tiek turinio publikuotojams, norintiems pradėti elektroninę prekybą savo tinklapyje – asortimento formavimą, prekių logistiką, mokėjimų surinkimą, pirkėjų aptarnavimą.
Laimi visi, išskyrus tingius prekybininkus
Pirkėjai laimi, nes panaikinus vieną iš pardavimo grandžių – elektroninę parduotuvę – krenta prekės savikaina. Be to, aptikti tai ko reikia, ten kur įdomu, kur kas patogiau negu eiti ir ieškoti nežinia ko nežinia kur.
„Mūsų sistema neseka žmonių. Mes nelendame į jūsų kompiuterį, nežiūrime kokie jūsų pomėgiai, tad tos pačios prekės nepersekios jūsų vis pasirodydamos, kur besilankytumėte. Platformos idėja yra rištis prie skaitomų publikacijų turinio ir temų, o ne prie lankytojų kompiuterių“, – išsklaidė mano baimę dėl galimo varginančio pasiūlymų antplūdžio T. Deksnys.
Portalai, forumai ir net mažytės, itin specifinių interesų žmones vienijančios svetainės laimi, nes įdiegusios į savo sistemą „Inside Warehouse“ prekybos įskiepį, gauna savo dalį nuo kiekvienos būtent tame portale nupirktos prekės.
„Beveik visą reklamą Lietuvoje gauna keli pagrindiniai portalai, o mes suteiksime galimybę ir kitiems uždirbti tiesiog dėl to, kad parašė kažkam aktualų tekstą. Tai padės monetizuoti tą turinį, kuris dabar nieko neuždirba“, – vardijo privalumus Tadas. - Prekių sandėliai gal ir buvo įpratę prekiauti iškart didžiuliais kiekiais, tačiau daugelis jau supranta, kad reikia keisti darbo metodus, ieškoti naujų realizavimo būdų. Taigi, ir su jais pavyksta susitarti. Tiesa, dabar turime itin daug darbo.“
Toks prekybos metodas šiuo metu yra vienintelis Europoje ir jau davė apčiuopiamų rezultatų. Šiuo metu per „Inside Warehouse“ platformą tiekėjai jau pardavė daugiau nei 120 tūkst. prekių. Planuojama, kad iki metų pabaigos pardavimai per „Inside Warehouse“ sistemą pasieks 5 mln. litų.
Beje, kilus bet kokiam klausimui, klientas galės kreiptis į operatorių („Future retail“), tad lentynas patalpinusiam portalui vargo bendrauti su pirkėjais niekas neužkraus.
Užsienis ir moterys
„Mūsų planas aprėpti penkias kategorijas prekių – be augintinių, tai dar kūdikių ir vaikų, grožio ir sveikatos, drabužių ir aksesuarų, bei prekių namams. Orientuojamės į tas prekes, kurių ne mažiau 80 proc. pirkėjų sudaro moterys.
Jos yra atidesnės ir reiklesnės pirkėjos, daugiau diskutuoja apie prekes. Todėl natūralu, kad mūsų sistema apsipirkimą internete labiausiai palengvina būtent moterims.
Be to, jei kalbėsime dar ir apie akumuliatorius bei padangas, tai bus per platu. Ištaškysime savo resursus. O pirminė užduotis dabar yra surinkti tiekėjus, kurios atvesti į tokias mažas, besivystančias rinkas, yra sunku“, – sakė T. Deksnys.
„Tačiau mes suteikiame tiekėjui galimybę pardavinėti visas turimas prekes. Nes iki tol kai kurių prekių nė nebuvo, nes poreikis joms mažas, parduotuvės didelių kiekių neperka ir tos guli sandėlyje. Pakeistus darbo principą, sandėlis gali siūlyti viską, ką turi, o žmonės gali gauti viską, kas egzistuoja“, – papildė jį J. Taruška.
Lietuvoje kompanija jau eksperimentuoja seniai, o dabar pradėjo ieškoti kelių į Latviją. Ir, beje, aptiko didelių skirtumų net tarp Baltijos valstybių. Latviai viską priima noriai, lengvai sudaro sutartis, o po to laukia, kol viskas įvyks savaime. Estai labiau pasitiki savimi, konkretesni, geriau žino, ką daro.
Užtat Latvijoje daug toliau pažengusi kreditinių kortelių sistema negu Lietuvoje – anot prekybos sistemos kūrėjų, pas mus tik vienas procentas žmonių atsiskaito tokiomis įprastomis apsiperkant internete kreditinėmis kortelėmis.
„Įdomu, kad visai netoli, už kelių kilometrų tie procesai pažengę tiek toliau. Kita vertus, Lietuvoje galima atsiskaityti ir grynais, duodant tiesiog prekę pristačiusiam kurjeriui. Tačiau kreditinės kortelės tikrai palengvintų prekybą tarp šalių“, – sakė J. Taruška.
Gavę pinigų eksperimentui Baltijos šalių rinkose, vaikinai jokių būdu nesiruošia čia ir pasilikti. Jie nė neslepia, kad svarbiausias ateities tikslas – išeiti į didžiąsias, pavyzdžiui, Rusijos, rinkas.
„Dabar tyrinėjame socialinius tinklus, bandome Latvijoje, tiriame galimų rusakalbių pirkėjų mentalitetą (Latvijoje jų bent 40 proc.), su idėja, kad jei pavyks, žengsime į Rusiją. Iškart ten eiti nerizikavome, tam reikėtų labai didelių sumų, čia atsargesnis žingsnelis.
Tačiau visa komanda užsikrėtusi vizija eiti į didesnę rinką, tikrai ne Baltijos šalis. Nes žengti iš Lietuvos į mažesnes Estijos ir Latvijos rinkas ekonomiškai nepagrįsta“, – atskleidė didingas ateities vizijas komandos vadovas T. Deksnys.
