Įjungtas telefonas lėktuve - mirtina kombinacija ar nereikšminga smulkmena?

Yra dvi vietos, kuriose nuolat primenama apie tai, kad derėtų išjungti savo mobilųjį telefoną – tai kino teatro salė ir lėktuvas.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Jun 27, 2013, 4:41 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 3:39 AM

Pirmuoju atveju mano ranka prie kišenės nesitiesia – žinau, kad tyli telefono vibracija nei man, nei aplinkiniams nesutrukdys.

Tuo tarpu lėktuve, vengdamas kreivų skrydžio palydovų žvilgsnių, o ir dėl savo saugumo, telefoną visuomet išjungiu. Ir dar patikrinu, ar tikrai.

Tačiau abejonės, ar tai daryti būtina, išlieka. Juk telefonas – toks mažas ir nekenksmingas prietaisas.

Dar daugiau abejonių kyla išvydus, kaip kuris nors netoliese sėdintis keleivis slapčia įsijungia telefoną ar planšetinį kompiuterį, o lėktuvas ramiausiai skrenda toliau – nei jam sparnai nukrenta, nei dūmai iš variklio pasipila.

Galų gale, jei mobilieji telefonai būtų toks lėktuvų siaubas, juk būtų galima juos atimti iš keleivių dar prieš juos laipinant į lėktuvą, ar ne?

Tokios mintys aplanko ne vien mane. 2013 metų kovo mėnesį JAV veikiančios Oro linijų keleivių bei Elektroninių buities prietaisų vartotojų asociacijos atliko apklausą, kurios metu lėktuvų keleivių buvo pasiteirauta, ar jie visuomet išjungia savo mobiliuosius telefonus skrydžio metu.

Apklausos metu paaiškėjo, kad trečdalis keleivių palieka įjungtus elektroninius prietaisus. Dažniausia tokio elgesio priežastis – paprasčiausias užmaršumas, nors apie 5 proc. keleivių pripažino, kad jiems tiesiog ne itin rūpi lėktuvo įgulos prašymai, cituojama tyrimo išvadose.

Užteko vieno telefono parodymams iškreipti

O ką apie tai gali papasakoti patys pilotai?

2013 metų sausio 17 dienos NASA (JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos) ataskaitoje dėl elektroninių prietaisų sukeltų nepageidautinų situacijų lėktuvuose, cituojama tokia keleivinio lėktuvo piloto istorija:

„Lėktuvui kylant, maždaug 9 tūkst. pėdų (kiek mažiau nei 3 km – Red.) aukštyje, buvo gautas sistemos pranešimas apie kompaso parodymų sutrikimus.

Keli skirtingi prietaisai rodė skirtingas kryptis. Bandėme pašalinti problemą, bet tai pavykdavo tik laikinai – greit kompasų parodymai vėl išsikreipdavo.

Pagrindinis lėktuvo pilotas nurodė valdyti lėktuvą rankiniu būdu, kol bus pašalinta problema. Dėl klaidingų parodymų nukrypome nuo kurso į pietus, tačiau gavome nurodymus iš dispečerinės ir grįžome į numatytą kursą.

Mūsų komanda tuo pačiu orlaiviu skrido jau devintą reisą, tačiau anksčiau tokių problemų nebuvo iškilę. Iš ankstesnės savo patirties žinojau, kad kartais tokius sutrikimus sukelia palikti įjungti mobilieji telefonai.

Kreipiausi į keleivius, prašydamas išjungti bet kokius elektroninius prietaisus; po kiek laiko navigacijos sutrikimai dingo.

Skrydžio palydovas papasakojo, kad perėjo per visą lėktuvo saloną ir kiekvieno keleivio paprašė išjungti savo mobiliuosius telefonus. Paaiškėjo, kad vienas iš keleivių buvo savo „iPhone“ tik perjungęs į miego režimą, o ne visiškai išjungęs. Jam deramai išjungus telefoną, problemos baigėsi“.

Dėl vieno, ir dar į miego režimą perjungto telefono, lėktuvas nukrypo maždaug 6 kilometrus į šoną nuo kurso.

Kaltininkės - radijo bangos

Pagal visame pasaulyje priimtinus aviacijos standartus, rekomenduojama išjungti visus elektroninius prietaisus, jei lėktuvas yra žemiau 3 km aukščio ribos.

Aukščiau šios ribos lėktuve galima įsijungti muzikos grotuvus ar kompiuterius, tačiau telefonus rekomenduojama laikyti išjungtus viso skrydžio metu.

Tokios rekomendacijos pateikiamos dėl to, kad prie interneto ar mobiliojo ryšio tinklų prisijungiantys prietaisai naudoja radijo bangas. Nors jos nėra to paties dažnio, kaip naudojamos lėktuvų prietaisų, tačiau vis tiek gali iškreipti jų parodymus.

Interneto portalui bbc.com interviu šia tema davęs Belefeldo universiteto (Vokietija) profesorius Peteris Ladkinas elektroninių prietaisų poveikiui nupasakoti pasitelkė tokią paralelę: įsivaizduokite, kad su atvira liepsna šildote namo karšto vandens vamzdžius. Nors tiesiogiai namo šildymo sistemos termometrai nebus veikiami, tačiau jie užfiksuos, kad vandens temperatūra yra per didelė, ir sumažins šildymą.

Panašiai netiesiogiai parodymus gali iškreipti ir mobiliųjų telefonų skleidžiamos bangos. Dažniausia jos sutrikdo lėktuvo radarą, komunikacijos ir susidūrimo vengimo sistemas.

Pavojus yra didesnis, jei elektroninis prietaisas yra pažeistas ir skleidžia stipresnes bangas, nei turėtų, arba jei vienu metu yra įjungti iškart keli prietaisai.

Nors elektroniniai prietaisai nė karto nebuvo tiesiogiai apkaltinti dėl lėktuvo avarijos, reiktų nepamiršti, kad nežymiai išsikreipusių duomenų gali nepastebėti pilotas, jų neužfiksuoja ir juodoji lėktuvo dėžė.

2003-2009 metais Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) užfiksavo 75 lėktuvo įrangos sutrikimus, kuriuos pilotai buvo linkę priskirti keleivių turimos elektronikos poveikiui.

Draudimai galios nebeilgai?

Aviacijos pasaulyje konkurencijos netrūksta, tad naujus keleivius jos bando pasiūlydamos įvairiausių paslaugų.

Tokios bendrovės, kaip „Virgin Atlantic“ ir „Delta Airlines“ jau pradėjo reklamuoti naujas savo lėktuvuose pritaikomas technologijas, kurios leidžia naudoti mobiliuosius telefonus bent jau skrydžio metu.

Pavyzdžiui, „AeroMobile“ sistema, įmontuojama lėktuve, iš pradžių surenka lėktuvo salone veikiančių aparatų skleidžiamas bangas, o tuomet jas nukreipia į dirbtinį ryšio palydovą.

Kadangi keleivių telefonai turi susisiekti tik su prie pat esančia stotele, jie skleidžia gerokai silpnesnes bangas, ir juos galima be didesnio pavojaus naudoti skrydžio metu. Sudėtingiausiu kelionės metu – lėktuvui kylant ir leidžiantis – draudimas naudoti mobiliuosius prietaisus išlieka.

Didžiosios Britanijos Civilinės Aviacijos priežiūros atstovas Richardas Tayloras portalui bbc.com tvirtino, kad jau artimoje ateityje matysime vis laisviau taikomas taisykles – keleiviai daug kur galės netrukdomi kalbėti telefonu, būdami lėktuvų salonuose, išskyrus kilimo ir nusileidimo metu.

O kol kas, norintiems pasiekti savo tikslą be nuotykių keleiviams belieka priminti – išjunkite savo mobiliuosius telefonus.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.