Internautai pratrūko
Kokią galią televizija turi internetui, o internetas televizijai, pasaulis suprato gegužės mėnesį parodžius nepaprastai populiaraus serialo „Sostų žaidimai“ trečio sezono priešpaskutinę seriją, mat internautai tiesiog pratrūko. Kelių išgalvotų serialo herojų nužudymas sukėlė šimtus kartų audringesnę reakciją negu bet koks pranešimas iš bet kurios karo zonos apie bet kokį skaičių išties nužudytų žmonių.
Galime kraipyti galvas ir piktintis pasaulio sugedimu arba tiesiog pasimokyti — tikrame kare žuvę žmonės socialiniame tinkle „Facebook“ neturėjo savo žudynių paskyros, kurioje būtų prisiregistravę 6 mln. gerbėjų, stebinčių kiekvieną jų žingsnį.
“Sostų žaidimai” tokią paskyrą turi. Milijonai gerbėjų iš viso pasaulio ją naršo, todėl už fantaziją ir serga labiau nei už realybę. Juk ir viena, ir kita regi kompiuterio ekrane.
Visa valdžia — žiūrovams
Kol kas šio serialo kūrėjai žiūrovams nesuteikia teisės keisti scenarijaus. Nors tokių projektų irgi jau buvo, tačiau žiūrovams nelabai įdomu nebūti stebinamiems. Užtat kai kurie kino kūrėjai rado kitą būdą, kaip būsimus žiūrovus įtraukti į kūrybos procesą. Internete paskelbę, kad renka pinigus naujam projektui, jie tikisi gerbėjų finansavimo ir dažnai jo sulaukia.
Taip ne tik sukuriama didžiųjų televizijos kanalų ar kino studijų monopolio alternatyva, bet ir patikrinama, ar būsimas projektas gali sulaukti sėkmės.
JAV jau bent porą metų veikia fantastiška visuomeninio finansavimo svetainė „Kickstarter“. Sumanymas — stebėtinai paprastas. Jei turi idėją, tačiau trūksta pinigų jai įgyvendinti, surengi pristatymą. Numatai, kokios sumos reikia. Nustatai terminą, per kiek laiko ją turi surinkti. Nurodai, ką gaus tie, kurie skirs vienokią ar kitokią sumą. Projektą paskelbi „Kickstarter“.
Jei žmonėms tavo idėja patinka, jie perveda pinigų. Jei per numatytą laiką surenki pageidaujamą sumą, ją gauni ir įsipareigoji dirbti. Jei ne, visi pinigai grįžta aukotojams. Tiesa, kol kas ten projektus gali rengti tik amerikiečiai. Finansuoti juos galime ir mes. Kuriama ir daugiau panašių visuomenės finansavimo paslaugų, tačiau dabar kalbame apie kino ir televizijos ateitį, o ne apie paslaugas.
Aukotojai — dosnūs
Nors „Kickstarter“ dažniausiai finansuoja visokias idėjas, ne taip seniai jame savo projektą pateikė serialo „Veronika Mars“ kūrėjas Robas Thomasas. Nustojus kurti serialą Robas išreiškė norą jo tema susukti ilgametražį filmą. Studijos šio sumanymo nefinansavo, todėl R.Thomasas kreipėsi į žmones ir... pasiekė naują pinigų rinkimo greičio rekordą.
„Kickstarter“ lankytojai per 4 val. 24 min. jam sumetė milijoną JAV dolerių (maždaug 2,6 mln. litų). Kino kūrėjai staiga suprato, kad atsirado būdas gauti pinigų tiesiog iš būsimų žiūrovų, mainais siūlant bilietus, autografus, vakarienę su žvaigždėmis ar net mažą vaidmenį. Nereikia bučiuoti kojyčių studijų vadovams, maldauti televizininkų, užstatyti savo trobos bankams.
Taip režisierius Zachas Braffas numatytam filmui “Wish I Was Here” per dieną surinko 1,5 mln. JAV dolerių (apie 3,9 mln. litų). Tiesa, kūrėjas vėliau įsivėlė į skandalą, nes paaiškėjo, kad sulaukė finansavimo ir iš studijos. Vis dėlto šiuo atveju ne tai svarbiausia.
Svarbiausia, kad ir televizijos, ir kino ateitis priklauso nuo to, kiek jų kūrėjai artimi žiūrovams.
Netrukus ateis laikai, kai jokie išdidūs ir visažiniai vadybininkai ar televizijos kanalų vadai nebegalės spręsti, koks jų produkciją žiūrinčios tautos lygis, kiek protingų, o kiek kvailų laidų verta siūlyti, kokio bukumo serialus rodyti.
Jei kažkas rado būdą kurti filmus, finansuojamus žiūrovų, tai taip pat ras būdą, kaip įkurti tokius televizijos kanalus. Todėl jau dabar socialiniuose tinkluose aktyviai nedirbančios televizijos neturi ateities — argi jums reikia tų, kuriems nerūpite?
Įprastos TV pabaiga?
Ar gali ypač raiški televizija būti per raiški internetui? Skamba paradoksaliai. Atrodo, visi taip patikėjome interneto galimybėmis. Per jį mus pasiekia IPTV televizijos signalas (“Interaktyvioji GALA”). Per jį parsisiunčiame nelegalius filmus, nepadorius vaizdelius ar tiesiog žiūrime mėgstamos grupės koncertą.
Šiais laikais jau atrodo, jog įprastos televizijos era baigėsi. Juk vieną dieną Lietuvą pasieks „Netflix“ abonementinė filmų peržiūros paslauga, „Amazon“ internetinė televizija. Aukštos raiškos „Full HD“ ir net 3D transliacijas internetu matome puikiai. Tai kokio velnio kalbu apie interneto trūkumus?
Na, pradėkime nuo to, kad apie tai kalbu ne aš, o televizijos transliaciją užtikrinančius Žemės palydovus valdančios kompanijos SES vyresnysis vadybininkas Benny Norlingas.
Per Vilniuje vykusią kabelinių televizijų konferenciją B.Norlingas pristatė naują savo kompanijos produktą — internetinę televiziją per palydovą.
Iš esmės tai ta pati per palydovą transliuojama raiškioji televizija, kurią imtuvas jūsų namuose paverčia internetu siunčiamu skaitmeniniu signalu. Taip namuose vienu metu palydovinę televiziją galėsite žiūrėti visais įrenginiais, kurie prijungti prie interneto tinklo.
Ankšta virtualioji erdvė
Paslauga — įdomi ir patogi, tačiau man, laukiančiam internetinės televizijos proveržio, ji nebūtų sukėlusi didesnio susidomėjimo, jei B.Norlingas nebūtų atkreipęs dėmesio, kad ateities televizijai interneto gali tiesiog... pritrūkti.
„Taip, interneto televizija sparčiai auga, tačiau ar įsivaizduojate, kiek tam reikia interneto pajėgumų, kiek serverių, kokio siuntimo greičio? Pastebėjote, kad siunčiamas internetu HD signalas kartais pradeda strigti, vaizdas subyra arba vėluoja? Be to, kokią dalį į namus tiekiamo interneto srauto užima tokie televizijos kanalai? O jei norėsite žiūrėti du? O jei tris ir tuo pat metu naršyti internete?
Mūsų siūloma paslauga visiškai nedaro įtakos namų interneto greičiui, niekada nestringa. Todėl ji jau dabar populiari tuose regionuose, kur įvesti antžeminį greitąjį internetą sudėtinga, — kalbėjo B.Norlingas. — Artėja 4K ultraraiškiosios televizijos laikai. Nors kol kas labai brangūs, parduotuvėse jau pasirodė tokios raiškos televizoriai. Juos įsigiję žmonės kol kas neturi alternatyvos — vienintelis būdas pateikti tokios raiškos filmus yra „Blu-ray“ diskai.
Šiuos filmus gal ir bus galima parsisiųsti, tačiau tiesiogiai transliuoti internetu kol kas nesiseka. Taigi ultraaukštos raiškos vaizdui reikės dar didesnio srauto pralaidumo. Internetui jo gali ir pritrūkti. O mes jau sukūrėme ir išbandėme tokios transliacijos metodiką. Tad palydovinė televizija dabar yra pigiausias ir prieinamiausias būdas transliuoti itin aukštos raiškos signalą.“
Na, dabar jau supratote, kodėl ateities televizijai prireiks kosmoso. Juk niekas nenorės, kad ji tiesiog užkimštų siaurutį interneto laidą. O augant duomenų srautui mokesčiai už antžeminę transliaciją auga greičiau negu bet kokios pajamos.
