Valdžios gali nebereikėti, jei išsirutulios socialiniais tinklalapiais susaistyta bendruomenės struktūra. Socialiniai tinklalapiai subūrė tradiciškai apolitišką Kauno jaunimą ir pažadino jų pilietinius jausmus. Pradėjęs nuo paskyros „Facebook“, bendravimo, keitimosi informacija projektas subūrė internetinę bendruomenę, kuri tampa pilietinio aktyvumo mokykla, laisvo bendravimo erdve, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".
Pagrindinis projekto kūrėjas Vaidas Pilkauskas sakė, jog bendravimas per virtualią erdvę padėjo atskleisti kaunietiško mąstymo ypatumus. Taip pat išryškino miesto politikų veiklos prioritetus, atskleidė jų gebėjimą (ar negebėjimą) bendrauti su savo rinkėjais, miestiečiais.
Mąstyti kaunietiškai – vadinasi, matyti pasaulį naujoviškai ir nestandartiškai.
– Ar jaučiate, kad interneto portalo erdvėje skaitytojų iškeltos problemos greičiau pasiekia valdančiųjų politikų, valdininkų ausis, nei įprastai į kabinetus nešami miestiečių skundai?
– Labai priklauso nuo to, kokia problema iškeliama ir kokiam valdininkui, politikui ją tenka spręsti. Vieni reaguoja, kitiems kritika – kaip vanduo nuo žąsies.
Jeigu kauniečiai dažnai baksnoja pirštu į konkrečią negerovę, valdininkai kartais pasijudina. Pavyzdžiui, interneto bendruomenė nuolat atakavo valdžią dėl blogo Baltų prospekto apšvietimo, ir reikalai pajudėjo. Daug buvo rašyta, rengta akcijų, skirtų atkreipti dėmesį į „amžinąją“ Kauno problemą – duobėtas gatves.
Nemanau, kad tai realiai padėjo jas užlopyti. Bet teko girdėti, kad vienur kitur daugiabučių gyventojai patys betonu užsilygino į kiemus vedančius keliukus.
– Ar galima sakyti, jog susibūrę į virtualią erdvę kauniečiai tapo pilietiškai aktyvesni, ėmė labiau rūpintis ne tik savo kiemu, bet ir bendrais miesto reikalais?
– Akivaizdu, kad komunikacija socialiniuose tinkluose tampa nauja bendravimo ir bendrabūvio forma.
Bet pastebėjau vieną įdomų dalyką – nežinau, ar tai kaunietiška ypatybė, ar bendras visiems mums, lietuviams, bruožas: pilietinis aktyvumas pasireiškia dažniausiai tada, kai problema paliečia asmeniškai.
Tarkime, dviratininkai apie dviračių takų mieste trūkumus pradeda kalbėti tik tada, kai patys susiduria su kokiomis nors kliūtimis.
Jei koja įstringa į šaligatvio ertmę, pradedama piktintis metalo vagimis, pavogusiais groteles, pranešama apie tai. O štai globalesnės miesto problemos, kurių savo kailiu tiesiogiai nepajuntame, interneto naršytojus jaudina mažiau.
– Politologai ir sociologai kalba, jog socialiniai tinklai išjudina visuomenę „iš apačios“ ir atveria kelią į tiesioginę demokratiją, mažėja valdžios, kaip bendruomenės įrankio tenkinti jos poreikius, būtinybė.
Tarkime, jeigu įsisiūbuos judėjimas „Darom“, ateityje gal nereikės mokėti mokesčių „Kauno švarai“? Apskritai gal visuomenė galės valdyti save pati per socialinius tinklus, o savivaldybė taps tik operatyvine komanda, reaguojančia į interneto erdvėje bendruomenės skelbiamą valią?
– Taip toli žvelgti į priekį nedrįsčiau. Lietuvoje internetinis bendravimas gerokai skiriasi nuo Vakarų. Mūsų interneto bendruomenė dar pernelyg pikta, per daug nepraustaburnių, kurie švaistosi piktais komentarais, apstu nepagrįstos kritikos.
– Ar skiriasi kauniečių ir vilniečių komunikacijos per socialinius tinklus stilius?
– Iš tiesų tik 100 kilometrų skiria du didžiuosius miestus, o komunikacijos būdai skiriasi. Dar negaliu aiškiai pasakyti, kuo ir kaip, bet skirtumą jaučiu intuityviai.
– Ar Kauno politikai išmoko bendrauti su savo rinkėjais, miestiečiais per socialinius tinklus, ar jie aktyvūs interneto erdvėje?
– Kol kas mažuma. Paskyras turi daugelis, gal visi, bet anaiptol ne visi supranta, kas tai yra socialinių tinklų komunikacija. Nemokant ja naudotis, galima prisidaryti ir bėdų. Jaunesnio amžiaus politikai aktyvesni, vyresnio – pasyvesni, tai natūralu.
Kiek teko pastebėti, aktyviausiai su miestiečiais bendrauja, daug diskutuoja Simonas Kairys, Artūras Orlauskas, Aušrys Kriščiūnas -Tynta. Meras Andrius Kupčinskas taip pat neatsilieka.
Apskritai Kauno politikai galėtų dar daugiau reikštis virtualioje erdvėje bandraudami su gyventojais. Manau nepakenktų, jei savivaldybės tinklalapyje greta elektroninio pašto adreso nurodytų ir paskyrą socialiniame tinklalapyje.
– Teko girdėti, kad už jūsų socialinės komunikacijos projekto nugaros stovi kažkokios Rusijai tarnaujančios jėgos?
– Tokios kalbos pasklido po to, kai nufilmavome ir įkėlėme į internetą tokį vaizdą, kaip „Kauno švaros“ mašina, keldama baisias dulkes, valo šaligatvį Aukštuosiuose Šančiuose. O šaligatvio ten nėra, tik žvyrtakis. Šį vaizdą parodė ORT kanalas.
Pastebėjau, kad politikai, paviešinus jiems nepalankią informaciją, puola gintis sąmokslo teorijomis, ieško užsienio specialiųjų tarnybų pėdsakų.
Neslėpsiu, esame gavę pasiūlymų iš partijų, verslo interesų grupių. Bet atsispyrėme, nors mūsų projektas nepigus, turime ir skolų. Tačiau tikimės išgyventi.
