Išmanusis žuvų ieškiklis. Įmestas rutuliukas į vandenį rodo, kur kimba didžiausia žuvis. Skamba stulbinamai? Dėl tokio lietuvių išradimo jau varžosi tarptautiniai žūklės reikmenų tinklai. Plačiai naudojamos plastikinės rankenos, dengtos metalu - išrastos Lietuvoje. Tarp naujausių išradimų - statybos būdai, kurie užtikrina šilumos energijos taupymą.
Taip pat žmogaus veiklą stebintis įrenginys, leidžiantis fiksuoti jo darbingumą, nustatyti, kada jis pavargo, kada sutriko širdies darbas ar kvėpavimas, nustatantis netgi žvilgsnio pakitimus. Šį įrenginį galima panaudoti gydymui. Jis itin svarbus iškilus pavojui gyvybei.
Dar vienas iš Valstybinį patentų biurą nustebinusių išradimų - šilumą iš šalčio ir tamsos generuojantys įrenginiai. Lietuvoje ne mažiau 300 patentų išduota universitetams. Jie nagrinėja karinę pramonę, mediciną, biotechnologijas.
Dažniausiai tai atsinaujinančios energetikos, maisto pramonės ir elektronikos sričių išradimai. Lietuviai vis aktyvesni ir Europoje – savo išradimus jie vis dažniau registruoja ir už Lietuvos ribų. Iš mokslo pelnyti ne tik prestižą, bet ir materialią naudą veržiasi ne tik verslo įmonės, bet ir universitetai.
Per 2013-uosius Valstybiniam patentų biurui išradėjai pateikė 82 paraiškas patentams gauti. Tikimasi, kad per visus metus jų skaičius pasieks 140, o tai būtų kone penktadaliu daugiau nei prieš metus.
Per pastaruosius penkerius metus Europos patentų tarnybai lietuviai taip pat pateikia daugiau paraiškų. Pernai jų pateikta 41. Pastaraisiais metais jų skaičius augo 28 proc.
Kaip prognozuoja Valstybinis patentų biuras, šie skaičiai dar augs, nes ES diegiama vieninga patentų sistema, kuri palengvins ne tik patento registravimą, bet ir ginant savo teises, jei kas nors pasigvieštų išradimo.
Šiuos dalykus netrukus, spalį, aptarinės į Lietuvoje vyksiančią tarptautinę konferenciją suvažiuosiantys intelektinės nuosavybės apsaugos srityje dirbančių institucijų atstovai.
Anot Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojo Žilvino Danio, mokslininkas jau nebe tas, kuris užsidaręs vienas daro išradimus. Pastaruoju metu šioje erdvėje jau dominuoja mokslu užsiimančios institucijos. Juridinių asmenų teikiamų paraiškų skaičius auga 50 proc.
Paraiškas dažniausiai teikia juridiniai asmenys, pirmajame teikėjų dešimtuke dominuoja technologiniai universitetai.
„Išradimai pritaikomi, Lietuva orientuojasi į technologijų išradimus. Jie susiję su aktualiomis temomis – atsinaujinančiais ištekliais, maisto pramone, optiniais įrenginiais, lazeriais“, - apie pastarųjų metų pokyčius kalbėjo Ž.Danys.
Tai, kad auga „lietuviškų“ patentų skaičius visoje Europoje, anot Ž.Danio, rodo ir tinkamas Vyriausybės pastangas, valstybės pagalbą, kuri įgavo paramą pastaraisiais metais.
Įdiegus planuojamus pakeitimus Europoje, mokslininkai, patentuojantys savo išradimą vienoje šalyje, galės įgyti savo išradimų apsaugą 25 ES valstybėse – Ispanija ir Italija šiame procese nedalyvauja.
Visose šiose šalyse veiks ir bendra ginčų dėl intelektinės nuosavybės vagysčių tvarka.
„Daugelis mokslininkų nuo sovietinių laikų nepatentuodavo išradimų“, - sakė išradimų patentavimo ir komercializavimo konsultantas, bedrovės „Integrated Optics“ vienas iš įkūrėjų Evaldas Pabrėža. Jis viliasi, kad ir vyresnės kartos išradėjai pradės galvoti ir apie komercinę naudą.
E.Pabrėža sakė, kad patentuoti išradimą nėra pigu, tačiau, gavus kapitalo rizikos fondo investiciją, atsiranda ir papildoma motyvacija, ir finansinių išteklių tai padaryti.
„Gyvename įdomiais laikais. Manau, Lietuvoje inovacijų pagreitis padidės“, - sakė E.Pabrėža.
„Svarbu apsaugoti išradimą nuo nelegalaus nukopijavimo“, - sakė Europos patentų tarnybos atstovas Raineris Osterwalderis. Apie 60 proc. paraiškas Europos patentų tarnybai pateikusių asmenų yra ne iš ES, o iš trečiųjų šalių.
Pasak R.Osterwalderio, daugiausiai paraiškų Europoje pateikia neeuropinė kompanija - korėjiečių „Samsung“, taip pat į dešimtuką įsiveržė Kinijos technologijų įmonė ZTE. Daug paraiškų pateikia europinės įmonės „Siemens“, BASF, „Robert Bosch“.
Tarkim, 2012-aisiais "Samsung" pateikė 2289, "Siemens" - 2193 patentus.
Patentavimui užsienyje ir pramoninio dizaino registravimui iš LIetuvos biudžeto šiemet bus skirta 830 tūkst. litų.
