Prekyba vaistais keliasi į internetą

Nors žmonės receptus ar užrašus su vaistų pavadinimais kol kas mieliau neša į vaistines, jau įsibėgėja ir netradicinė prekyba medicinos prekėmis.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Sep 20, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Feb 22, 2018, 12:24 AM

Validolis, aktyvinta anglis, virškinimo fermentai, vabzdžius atbaidantys repelentai, pleistrai, higienos bei kosmetikos prekės, nosies purškalai.

Tai – prekės, kurias bendrovė „Euroapotheca” vasarą sukrovė į automatą „Mano vaistinėlė”, o jį pastatė Palangos viešbutyje „Šachmatinė”.

Nusipirkti pagirias lengvinančių tablečių jame galima taip pat nesunkiai, kaip panašiuose automatuose traškučių ar gėrimų.

Tai bene naujausias prekybos būdas, kurį sumanė vaistinių tinklą valdanti didmeninė vaistų tiekimo įmonė. Dauguma tokių įmonių pamažu ima kurtis ir elektroninėje erdvėje. Ilgiau paieškojus, čia tų pačių vaistų galima nusipirkti gerokai pigiau. Nors kainos skirtinguose tinklalapiuose – irgi skirtingos.

Pavyzdžiui, to paties gamintojo tokio pat dydžio antibiotikų pakuotė vaistine.lt interneto svetainėje kainuoja 46,99, camelia.lt – 54,57, 100metu.lt – 43,93 lito.

Internetu užsakytų vaistų kainos yra šiek tiek kuklesnės nei tikrose vaistinėse, nors juos atgabena tas pats didmenininkas, kuriam ir priklauso vaistinių tinklas. Kodėl tiekėjai patys save skriaudžia? Farmacijos rinkos dalyviai puse lūpų kalba apie tai, kad internetinė prekyba vaistais šiuo metu yra patikimas būdas prisijaukinti klientų.

Tiesa, internetu perkant receptinius vaistus užsakymą galima atsiimti tik pateikus gydytojo išrašytą receptą.

Pasak bendrovės „Gintarinė vaistinė” Rinkodaros skyriaus vadovės Linatos Dvareckienės, svetainė vaistine.lt buvo atidaryta prieš porą metų. Šiuo metu joje parduodamos prekės sudaro 0,2 proc. bendrovės apyvartos.

Viena priežasčių, neleidžiančių didėti elektroninės prekybos apimčiai, – vaistų platinimą ribojantys įstatymai. Pagal teisės aktus, žmogus užsakytus vaistus gali atsiimti tik vaistinėje.

„Užtat kitokių prekių užsakymų daugėja.

Internetu daugiausia perkama maisto papildų, kosmetikos ir higienos prekių, sauskelnių vaikams bei slaugomiems ligoniams”, – sakė L.Dvareckienė.

Bendrovė „Nemuno vaistinė” interneto vaistinę camelia.lt taip pat įsteigė prieš porą metų. Anot šios įmonės atstovės Vilmos Balčiauskaitės, internetu kol kas yra parduodama nedaug vaistų, užtat kitų prekių pardavimas šiemet išaugo kone 300 proc.

„Žmonės nori apsipirkti privačiai, ypač kai įsigyjama intymesnių prekių. Juolab kad interneto vaistinėje galima gauti ir konfidencialią konsultaciją”, – paaiškino V.Balčiauskaitė.

Pirmyn – iš lėto

Prekyba vaistais į interneto erdvę įžengė 2006-aisiais, kai didmeninė vaistų tiekimo įmonė „Armila” įsteigė svetainę 100metu.lt. Kadangi ši svetainė nesusijusi su vaistinių tinklais, žmogaus užsakyti preparatai nugabenami į tą vaistinę, kurią jis pasirenka.

Anot elektroninę medicinos prekių parduotuvę valdančios bendrovės „Efarma” vadybininkės Aistės Kubickaitės, efarma.lt apyvarta per trejus veiklos metus patrigubėjo.

Kraujospūdžio matuokliai, inhaliatoriai ir maisto papildai – tai prekės, kurių užsakoma gausiausiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.