Daugiausia kritikos sulaukia Bendrasis pagalbos centras (BPC) – esą būtent jo vadovas nesugebėjo susitarti su mobiliojo ryšio operatoriais, kad būtų galima nustatyti, iš kur skambinama, net jei pagalbos centras sulaukia skambučio iš telefono be SIM kortelės.
Šiuo metu automatiškai duomenis apie buvimo vietą BPC perduodančią sistemą turi tik „Tele2“, kiti du mobiliojo ryšio operatoriai - „Bitė“ ir „Omnitel“ - gali automatizuotai rasti tik telefonus su SIM kortele. Unikalų telefono kodą šie operatoriai taip pat fiksuoja, tačiau šis sprendimas nėra automatizuotas - tam, kad telefonas būtų rastas, specialistui reiktų rankiniu būdu tikrinti duomenis.
„Vietos nustatymo galimybė „Omnitel“ tinkle, ir kai telefone nėra SIM kortelės, egzistuoja. Tačiau automatizuotai informacija apie tokio telefono buvimo vietą „Omnitel“ tinkle Bendrajam pagalbos centrui nėra teikiama.
Kad informaciją apie vietos nustatymą be SIM kortelės „Omnitel“ tinkle Bendrasis pagalbos centras galėtų priimti automatizuotai, turėtų būti įgyvendintas bendras sprendimas, o centras turėtų atnaujinti savo įrangą. Apie tai buvo diskutuota su Bendruoju pagalbos centru, tačiau pastaruoju metu toks poreikis nebebuvo išsakomas. Mes esame pasirengę kalbėti apie tokio sprendimo diegimą“, - portalui lrytas.lt sakė „Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė.
Kad „nebuvo sulaukta pasiūlymų“ iš BPC kalbėjo ir mobiliojo operatoriaus „Bitė“ atstovai.
„BPC kaip šio projekto vadovui ir koordinatoriui, priklausytų atsakomybė imtis iniciatyvos dėl duomenų gavimo – šioje vietoje duomenų teikimas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo informacijos gavėjo“, - rašoma portalui lrytas.lt pateiktame „Bitės“ atsakyme.
Gali nerasti telefono ir su SIM kortele?
Nerimą kelia tai, jog pats BPC nėra iki galo sutvarkęs ir modernizavęs savo įrangos.
Dėl to ne visi Lietuvoje veikiantys BPC gali iškart sužinoti telefono vietą, net jei jis yra su SIM kortele.
„Problema, kad BPC negali priimti šios informacijos iš visos Lietuvos. Techninę galimybę nustatyti skambinančiojo buvimo vietą „Omnitel“ tinkle su SIM kortele turi tik Vilniaus bendrasis pagalbos centras, į kur nukreipiame Vilniaus regiono skambučius iš savo tinklo numeriu 112.
Dalis Vakarų regiono skambučių BPC nurodymu yra nukreipiami į naująjį Klaipėdos bendrąjį pagalbos centrą, kur vietos nustatymo funkcionalumas yra dar diegiamas. Tuo tarpu kitų regionų skambučiai yra nukreipiami į rajonų policijos komisariatų fiksuotojo ryšio telefonų numerius, priklausomai nuo skambučio vietovės“, - sakė D.Selickaitė.
Išlaidas kompensuoja valstybė
„Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas portalui lrytas.lt teigė, jog įdiegti sistemą, kuri leistų rasti telefonus be SIM kortelės, kainavo 1,49 mln. Lt.
Šią sumą kompensavo valstybė.
„Tele2“ naudojama vietos nustatymo sistema pagrįsta tuo, jog kiekvienas telefonas turi savo unikalų numerį, kuriuo registruojasi artimiausioje bazinėje stotelėje, per kurią galima skambinti ar siųsti duomenis.
Vienu metu telefonas gali būti užregistruotas tik vienoje stotelėje, tad jei to reikia, pareigūnai gali bent apytiksliai sužinoti telefono buvimo vietą.
„Kiekvienas telefonas jungiasi prie artimiausios stotelės. Viena stotelė gali aptarnauti 300-400 žmonių ir veikia iki 30 kilometrų spinduliu. Taigi, kuo daugiau gyventojų, tuo dažniau statomos stotelės ir tuo tiksliau galima nustatyti žmogaus vietą. Pavyzdžiui, mieste tokių stotelių gali būti po kelias vienoje gatvėje, tad ir žmogaus atstumą galima nustatyti 50-100 metrų tikslumu. Kaime, kur žmonių nedaug, jau gerokai sunkiau – telefono vietą tektų spėti kelių ar keliolikos kilometrų tikslumu“, – portalui lrytas.lt sakė A.Baranauskas.
Visos trys mobiliojo ryšio įmonės informacija su BPC dalinasi neatlygintinai, tačiau kasmet gauna tam tikras išmokas už įrangos išlaikymą.
Kai kuriais skaičiavimais, tokioms kompensacijoms per metus prireikia apie 1 mln. litų – juos pasidalina visi operatoriai.
„Bitės“ atstovė spaudai kiek anksčiau skaičiavo, kad įrangai, kurios reikia valstybei teikiamoms paslaugoms išlaikyti, per metus išleido apie 350 tūkst. litų.
