Interneto komentatoriai – kam jie reikalingi?

Prie beveik kiekvieno straipsnio šiame naujienų portale galima rasti skaitytojų komentarų. Galimybė parašyti savo nuomonę egzistuoja nuo pat portalo veikimo pradžios ir turbūt liks su juo iki pabaigos.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Oct 14, 2013, 5:51 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 4:34 AM

Tačiau nesunku pastebėti, kad dažnai komentaruose išsakomos mintys balansuoja tarp bukumo ir atviro noro pakenkti.

Užtenka pažiūrėti į komentarus po straipsniais apie tam tikrą lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/tv-antena-ir-lrytas-lt-nebeskelbs-pirmojo-baltijos-kanalo-programos.htm"="">lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/tv-antena-ir-lrytas-lt-nebeskelbs-pirmojo-baltijos-kanalo-programos.htm"" target="_blank">televiziją ar tam tikrą šalį Rytuose, kad pamatytume, jog nemažai komentatorių atvirai reiškia panieką savo valstybei, straipsnių autoriams, žiniasklaidos priemonėms (galite perskaityti įdomų Dovydo Pancerovo straipsnį šia tema).

Lrytas.lt šiuo atžvilgiu ne itin skiriasi nuo kitų internetinių žiniasklaidos priemonių – jos visos leidžia savo skaitytojams komentuoti viešumoje pasirodančius straipsnius.

Kai kurie tinklapiai turi apribojimus – norint komentuoti reikia registruotis, itin prasti komentarai yra šalinami, tačiau galimybė komentuoti ir toliau lieka, kaip būtinas tinklapio elementas.

Internetinės svetainės techcrunch.com autorius Devinas Coldewey ieškojo argumentų už ir prieš internetinius komentarus.

Jo svarstymais, pritaikytais mūsų šalies realijoms, dalijamės su portalo lrytas.lt skaitytojais ir komentatoriais.

Komentarai reikalingi diskusijai vystyti

Sąžiningai kalbant apie diskusijas komentaruose, visų pirma reiktų pripažinti, kad jos yra menkavertės.

Komentatorių niekas nesieja, jie vienas kito nepažįsta. Dėl to jie neturi jokių įsipareigojimų elgtis mandagiai ir 99 atvejais iš 100 rašinėja įvairius niekalus arba kuo nors piktinasi.

Vertingos diskusijos kuriamos tik tuomet, kai diskutuojantys dalyviai vienas kitą pažįsta.

Pavyzdžiui, pasidaliję šiuo straipsniu savo „Facebook“ paskyroje galite tikėtis gerokai vertingesnių įžvalgų ir pastebėjimų nei komentaruose internetiniame portale.

Be to, potencialiai tokie naujienų agregatoriai, kaip „Facebook“, turi gerokai platesnį pasiekiamumą nei įprastas straipsnis, tad ir komentarus ten gali rašyti daugiau suinteresuotų žmonių, taip pasidalydami įvairesnėmis, tad ir įdomesnėmis nuomonėmis.

Komentarai reikalingi atsiliepimams ir klaidoms nurodyti

Dažnai komentatoriai yra pirmieji, kurie pastebi smulkias gramatines klaidas arba pateikia autoriaus nepastebėtus faktus.

Kita vertus, tam yra gerokai patogesnių būdų.

Smulkias klaidas straipsnių autoriai lengviau pastebėtų, jei jos būtų jiems atsiųstos asmeniškai į elektroninį paštą (ar kitokią informavimo sistemą), o ne parašytos 25 komentarų puslapyje. Tuo tarpu išsakyta priešinga nuomonė sulauktų gerokai daugiau dėmesio ir pripažinimo, jei būtų paskelbta kaip atskiras straipsnis ar tinklaraščio įrašas, o ne kaip bevardžio komentatoriaus rašliava.

Komentarai reikalingi skaitomumui didinti

Komentarus rašantys žmonės tinklapyje užtrunka kiek ilgiau, jų parašytas nuomones skaito kiti žmonės. Jei komentatoriai susiginčija, jie grįžta į tą patį puslapį dar du ar tris kartus tikrindami, ar jų internetinis oponentas jiems dar ką nors atsakė.

Kadangi dažnas tinklapis gyvuoja iš lankomumo ir stengiasi dėl kuo geresnės statistikos, beveik visi komentatorių veiksmai jam yra tik teigiami ir padeda daugiau uždirbti.

Kita vertus, gerokai daugiau dėmesio sulaukia ne komentaruose vykstantys karai, o įdomūs ir vertingi straipsniai.

Pagalvokite, ar kada nors pasidalijote straipsniu su savo draugais vien todėl, kad prie jo prisegtuose komentaruose vyksta įdomi diskusija?

Tad reiktų susimąstyti, ar komentarai yra tas įrankis, kurį verta naudoti norint padidinti skaitomumą. Juos būtų galima palyginti su paaugliais, kurie gatvėse ar prekybos centruose praeiviams į rankas grūda skrajutes su įvairiomis reklamomis.

Galbūt klientas taip ir pasiekiamas, tačiau įmonė rizikuoja jam tokiais reklamos būdais sugadinti nuotaiką ir kartu pakirsti savo reputaciją.

Komentarai reikalingi, nes visi juos turi

Inercija – bene geriausias paaiškinimas, kodėl tinklapiai iki šiol nedrįsta atsisakyti beverčių komentarų.

Komentarai yra atgyvena. Senojo interneto liekana, susiformavusi kartu su forumais, gerokai prieš socialinių tinklų atsiradimą.

Daugelis skaitytojų prie komentarų jau priprato ir žino, ko iš jų tikėtis. Pats esu ne kartą girdėjęs, kad žmonės komentarus skaito tik norėdami pasijuokti iš ten išsakomų „tiesų“.

99 proc. komentarų yra šiukšlės, taip su jais reiktų ir elgtis – pašalinti ir nebegrąžinti.

Protingi, ką pasakyti turintys žmonės dėl tokio žingsnio nedingtų – jie vystytų diskusijas socialiniuose tinkluose, rašytų atsakymus į tokias rubrikas, kaip „Bendraukime“, kurtų memus.

Aptarinėjimo objektu pagaliau taptų ne atskiri straipsniai, o juose išsakytos mintys ir idėjos. 

O liūdėtų nebent rašytojai, kuriems už „teisingus“ komentarus nubyra pinigėlių iš kaimyninės šalies. 

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.