Šiurpina telefonu valdomi tarakonai

Žmonės tarakonų paprastai nemėgsta arba jais šlykštisi, veja lauk. Bet viena amerikiečių bendrovė šiuos vabzdžius pasišovė ne šiaip valdyti, o panaudoti mokslo populiarinimo tikslais.

Valdomi tarakonai – esą tik būdas padidinti susidomėjimą neurologijos mokslu, o ne betikslis gyvių kankinimas.
Valdomi tarakonai – esą tik būdas padidinti susidomėjimą neurologijos mokslu, o ne betikslis gyvių kankinimas.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 11, 2013, 5:00 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 11:29 AM

Ką galima daryti su tarakonais? Daugelis pasakytų – naikinti, kol neprisiveisė visa šeima šių atsparių gyvių. Tačiau JAV, Mičigano valstijoje, įsikūrusi bendrovė „Backyard Science”, nusprendė, kad būtent tarakonai geriausiai tinka jų verslui bei pačiam mokslui reklamuoti, rašo „Lietuvos rytas“ pagal BBC informaciją.

Bendrovė sukūrė mikroschemą, kuri uždedama vabzdžiui ant kupros lyg kuprinė. Prieš tai tarakonas panardinamas į šaltą vandenį – tai gyvį apkvaišina ir nuramina, jis nesipriešina.

„Elektroninė kuprinė” tarakonui tampa ne šiaip našta, bet ir savotišku šeimininku – į vabzdžio kūną įjungiami laidai, iš kurių sklindančių signalų būdu tarakono judesiai yra valdomi. O valdyti tarakoną galima visiškai paprastai – telefonu, atsisiuntus tam tikrą programėlę.

Pasirinkus norimą komandą tarakonas skuodžia į kairę, į dešinę arba į priekį. Už tokią galimybę pamatyti žmogaus valdomą tarakoną tenka pakloti 99 dolerius. Ar tiek verta? Daugelis kritikų įsitikinę, kad ne tik neverta, bet ir amoralu.

Tik savaitgalį savo produktą pristatę bendrovės atstovai tikino jau sulaukę nemažai neigiamų atsiliepimų.

Esą jų sukurtas produktas pažeidžia gyvūnų teises, kankina tarakonus, o vaikus auklėja būti psichopatais.

„Gyvūnai yra žalojami. Juk jeigu mokytojai rodytų savo mokiniams, kaip per didinamąjį stiklą kepinami gyviai norint ką nors įrodyti – kaip reaguotumėte?” – retoriškai klausė projekto kritikas, gyvūnų elgesį tyrinėjantis mokslininkas Jonathanas Balcombe’as.

O juk būtinybe šviesti vaikus ir juos supažindinti su neurologijos mokslu „robotarakono” projektą motyvavo jo autoriai.

Pasak „Backyard Brains” atstovų, mažiausiai 20 procentų pasaulio gyventojų greitai turės vienokių ar kitokių neurologinių sutrikimų. Ir jiems suprasti ir gydyti neužtenka ne tik lėšų, bet ir pačių mokslininkų.

Todėl visos viltys dedamos į ateitį ir ypač į vaikus, iš kurių esą galbūt išaugs gabūs, šiuo metu neįveikiamas problemas išspręsiantys specialistai.

Tokių dabar trūksta net Amerikoje, kur mokslininkų tyrimams negailima milijardų dolerių per metus.

„Suprantame, kad mūsų eksperimentai bus vertinami nevienareikšmiškai, tačiau manome, kad nauda nusvers visas abejones dėl etikos”, – teigiama „Backyard Brains” tinklalapyje.

O štai filosofijos profesoriaus Michaelio Alleno nuomone, jeigu ką tokie eksperimentai su gyvūnais paskatins, tai tiktai nekontroliuojamą mėgėjiškų bandymų su gyvais organizmais protrūkį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.