Aiškintasi, kaip būtų galima pritaikyti pasaulio jaunųjų įmonių („startuolių“) kūrimo patirtį Lietuvoje, ar „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai Lietuvoje ilgainiui taps Silicio slėniais.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, Lietuvos vyriausybė prieš pusantrų metų sukūrė „startuolių“ skatinimo sistemą. Jaunosios įmonės, kurioms investicijas pritraukti padėjo Lietuvos vyriausybė, sukūrė daugiau nei 50 darbo vietų. Vienas iš „startuolių“, jau viršijo investicijas 5 kartus. Tiesa, vyriausybės parama – tai tik viena iš jaunajam verslui palankios ekosistemos dalių.
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus pastebėjimu, dabar ne naujiena, kad jaunas žmogus imasi vystyti nuosavo verslo idėją. Džiuginanti tendencija yra ta, kad dauguma jaunuolių į verslą žiūri rimtai ir padedami profesionalų, gana greitai įgyvendina idėjas ir atranda kelius į užsienio rinkas.
Pavyzdžiui, brolių Augustino, Kristijono ir Dominyko Vizbarų 2011 m. įkurta aukštųjų technologijų įmonė „Brolis Semiconductors“ yra sėkminga tik dėl to, kad Lietuva – nedidelė šalis, kurioje stebėtinai lengva sukurti verslą. A.Vizbaro nuomone, yra pakankamai daug rizikos kapitalo fondų ir verslo „angelų“ kapitalo, o konkurencija, bent jau kai kuriose srityse, – tikrai nedidelė. Tačiau, anot jo, Lietuvoje pinigų yra daugiau nei idėjų.
KTU Inovacijų ir verslo centro (IVC) direktoriaus dr. Almanto Danilevičiaus teigimu, būtent rinkos poreikiai sukuria tinkamas sąlygas atsirasti naujoms, efektyvesnėms universitetų bei verslo įmonių bendradarbiavimo formoms. Todėl viena iš pagrindinių centro veiklų yra ne tik mokyti studentus, mokslininkus vystyti verslą, bet ir ugdyti verslumo kultūrą, kuri yra neatsiejama šiuolaikinės verslo lyderystės dalis.
Pasak KTU jaunojo verslo skatinimo erdvės „Startup Space“ vadovo Justino Katkaus, didžiausias iššūkis „startuolių šiltnamio“ veikloje – atitinkamo mąstymo būdo ugdymas. „Startup Space“ galima išbandyti daugelį dalykų – nuo komandos darbo patirties iki produkto įvedimo į rinką. Bet kol kas didžioji dalis investicijų ateina iš žmonių, kurių žodyne „startuolis“ – dar viena madinga sąvoka, o ne potencialus ekonomikos variklis.
Kaip teigiama po konferencijos KTU išplatintame pranešime, nuo 1997-ųjų JAV jaunosios įmonės, arba „startuoliai“, sukūrė 85 mln. darbo vietų. Šios įmonės yra Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos varikliai: dėl jų veiklos bendrasis šalies vidaus produktas per pastaruosius dešimtmečius išaugo 20 procentų.
Stanfordo universitete daugiau nei 20 proc. verslo specialybės paskaitų yra skirtos verslumo įgūdžių tobulinimui. Nenuostabu, kad net 17 proc. studentų savo įmones įkuria vos baigę studijas, o 40 proc. įsidarbina neseniai įkurtose jaunose įmonėse.
JAV Rinkos galimybių centro valdybos narys Chrissas Burry teigia, kad „jaunieji verslininkai turėtų prisiminti, jog versle svarbiausia – ne technologijos, o žmonės. Didžiausias turtas šiandien – laikas. Pirmasis žingsnis – glaustai ir aiškiai pristatyti idėją, antrasis – būti pasirengus ją įvykdyti iškart.“
Aalto universiteto (Suomija) Antreprenerystės centro įkūrėjas Willas Cardwellas teigia, kad lietuviai „startuoliai“ savo produktus pristato kur kas geriau nei suomiai. „Tad, gal Silicio slėnis Lietuvoje – ne svajonė, o realybė?“
„Kai šią vasarą pirmą kartą atvykau į Lietuvą, Jūsų šalis rengėsi skrydžio per Atlantą 80-mečio šventei, -- Mane tai sužavėjo. Aš supratau, kad Jūs esate tauta, kuri moka džiaugtis sumanymais, net jeigu tikslas pasiekiamas ne iki galo“, – pasakojo KTU surengtoje konferencijoje dalyvavęs (JAV) Antreprenerystės ir technologijų centro vadovas Kenas Singeris.
